Mažosios Lietuvos
enciklopedija

geležinkelis

geležinkelių transporto raida Rytprūsiuose.

geležnkelis. Pirmoji Rytprūsiuose geležinkelio linija nutiesta 1852 į Karaliaučių iš Berlyno. 153 km ilgio Karaliaučiaus–Įsruties–Eitkūnų geležinkelis nutiestas 1860. 1871–1873 nutiestas geležinkelis Alenšteinas–Įsrutis–Tilžė–Klaipėda. Juos papildė gausios vietinės linijos. Iki 1944 Rytprūsiuose nutiesta per 2000 km geležinkelio, jų tinklas buvo dvigubai tankesnis nei Didžiojoje Lietuvoje ir daug tankesnis nei kitur Rytų Europoje. Platieji geležinkeliai buvo valstybiniai. Dar buvo apie 300 km siaurųjų geležinkelių, priklausiusių privačioms bendrovėms ar savivaldybėms. Svarbiausios geležinkelio stotys buvo Karaliaučiuje, Įsrutyje, Tilžėje ir kitur. Iki 1914 Eitkūnų–Karaliaučiaus ir kitais geležinkeliais gabenta nemaža dalis Rusijos eksporto, nes Rytprūsiai buvo svarbus prekybos tranzito kraštas. Susisiekimo ir prekybos srityje tada dirbo apie 15% gyventojų. Darbo ten gaudavo ir lietuvininkai. Tankus geležinkelio tinklas labai pagyvino Mažosios Lietuvos ekonominį bei visuomeninį gyvenimą. Gerai tvarkomais geležinkeliais važiavo greitieji bei vietiniai traukiniai. Siauraisiais geležinkeliais gabenta žemės ūkio produkcija, mediena iš girininkijų, plytos iš didesnių plytinių ir kita. Tankus geležinkelio linijų ir stotelių tinklas buvo patogus Mažosios Lietuvos ūkininkams, gabenusiems derlių į miestus. Išilgai Klaipėdos krašto ėjo geležinkelio linijos Bajorai–Klaipėda, Klaipėda–Šilutė–Pagėgiai–Tilžė (šią pratęsė siaurasis geležinkelis Tilžė–Pagėgiai–Smalininkai). Nuo Klaipėdos siaurojo geležinkelio linijos vedė į Dovilus–Pėžaičius ir kitur. Iš Šilutės siaurasis geležinkelis pro Jonaičius paplente vedė į Kulėšus Žemaitijos pasienyje (ties Žemaičių Naumiesčiu). Kelios siaurojo geležinkelio linijos Pakalnės apskrityje jungė Nemuno deltos gyvenvietes su Tilže ir kitais miestais. Iki 1944 Mažosios Lietuvos gyvenimui buvo reikšmingos vietinės plačiojo geležinkelio linijos Įsrutis–Girdava (ilgis 40 km), Įsrutis–Geldapė (57 km), Karaliaučius–Labguva–Tilžė (116 km), Tilžė–Pilkalnis–Stalupėnai (76 km), Stalupėnai–Geldapė (45 m), Gumbinė–Darkiemis–Geldapė (47 km), Darkiemis–Įsrutis (34 km), Vėluva–Labguva (34 km), Karaliaučius–Ylava (40 km), Vėluva–Friedlandas (34 km) ir kitos. Sovietmečiu buvo likviduoti visi siaurieji geležinkeliai, nuardyta daug vietinių plataus geležinkelio linijų, suniokotas buvęs tvarkingas geležinkelio ūkis. Ištuštėjusiuose plotuose liko tik buvusių geležinkelių pėdsakai.

geležinkelių pastatai. XIX–XX a. tiesiant geležinkelius Prūsijoje, prie jų statytos geležinkelio stotys, krovinių sandėliai, geležinkelininkų gyvenamieji ir ūkiniai pastatai, kelių apeivių sodybos ir kt. Jų išvaizda – būdingas Rytprūsių „valdiškos architektūros“ pavyzdys. Tai kapitališkai ir racionaliai pastatyti, kraštui būdingais elementais papuošti statiniai. Įvairiu laiku nutiestų geležinkelių linijų pastatai skyrėsi savo išvaizda. Jie, kaip ir kiti valdiški statiniai, buvo projektuojami centralizuotai, tačiau pakankamai įvairūs, labai skyrėsi savo dydžiu (nuo Karaliaučiaus geležinkelio stoties rūmų iki siaurojo geležinkelio stotelės ar kuklaus kelių apeivio namelio). Vyravo raudonplyčiai (po Pirmojo pasaulinio karo – tinkuoti) statiniai. Daug jų nukentėjo per Antrąją pasaulinį karą. Sovietmečiu, likviduojant daugumą geležinkelio linijų, sunaikinta nemažai geležinkelio pastatų, o daugelis perstatyti. Pirmykštę išvaizdą geriau išlaikė Priekulės, Stoniškių geležinkelio stotys. Vaizdingi pastatai liko Geniuose.

L: Valančius G. Lietuva ir Karaliaučiaus kraštas. Kirchheim-Teck. 1946, p. 21–22.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Klaipėdos krašto geležinkeliai / Iš Martyno Gelžinio knygos „Mano gimtinė Klaipėdos kraštas“, 1935

Iliustracija: Buvusi siaurojo geležinkelio sankasa prie Jonaičių, 1995

Iliustracija: Priekulės geležinkelio stotis, iki 1944 / Iš Editos Barauskienės albumo

Iliustracija: Lauksargių geležinkelio stotis, 1995

Iliustracija: Šilutės geležinkelio stotis, 1999

Iliustracija: Tolminkiemio geležinkelio stotis, 1976 / Iš Rolando Heidemanno knygos „Verbotenes Ostpreussen“, 1990

Iliustracija: Buvusio siaurojo geležinkelio Klaipėdos stotis (šalia dabartinės autobusų stoties), 2000