Paskalviai

kaimas, seniūnija ir valsčiaus centras Ragainės apskrityje ir parapijoje.

Paskaviai (vok. Paskallwen, 1938 Schalau, rus. 1946 Petrovo), kaimas, seniūnija ir valsčiaus centras Ragainės apskrityje ir parapijoje, 5 km į šiaurės vakarus nuo Ragainės, 5 km į pietryčius nuo Tilžės, Nemuno kairiajame krante, prie plento Tilžė–Ragainė. Nemuno slėnio šlaite buvo įrengti garsūs skalvių piliakalniai (vok. Paßkalwus-Berg ir kiti), aptiktas geležies amžiaus kapinynas. Į šiaurės rytus nuo Paskalvių ties Nemuno vingiu driekiasi didelės užliejamosios pievos – Lankos (vok. Lankas-Wiesen) ir senvagės Ilgežeris (vok. Ilgeszer-Teich, vėliau Lang-Teich), Paežerė (vok. Paszere-Teich), Duobė (vok. Doben-Teich) bei kitos. Paskalviai kūrėsi ties žinoma Skalvių pilimi (vok. Schalauenburg). Minėti 1318 Pascalwe. 1815 žemdirbių kaime Passkalwen buvo 3 vėjo malūnai, 42 ugniakurai, gyveno 326 žmonės. Iš Paskalvių kilo lietuvininkų Banaičių garsi giminė (dar Jurgis Banaitis, Kristupas Banaitis, Mikas Banaitis, Valteris Kristupas Banaitis, Eva Banaitytė (Bannat)-Koch). 1905 kaimas valdė 965 ha žemės, buvo 62 gyvenamieji pastatai, gyveno 559 žmonės. Paskalviams priklausė pievų plotai abipus Nemuno, panemunių palivarkai. Paplentėje veikė žirgynas, vėjo malūnas, plytinė. 1912 įsteigta lietuvių jaunimo „Aušros“ draugija. Apie Paskalvių piliakalnius užrašyta įvairių padavimų. 1938 gyveno 464 žmonės. SSRS valdymo metais senosios sodybos nugyventos, daug jų likviduota. Senųjų gyvenviečių liekanos vadinamos Dubki.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Elzė Banaitytė, kaip ir jos broliai – 1918 Tilžės akto signataras Mikas (1876–1945) ir Kristupas (1878–1977), Ragainės ir Tilžės apylinkėse veikusi lietuvybės labui, persekiota nacių, su teta Elze (1868–1956) padėjusi surinkti ir Ludwigsburge išleisti sūnėno Valterio Kristupo Banaičio (1918–99) harmonizuotas „Lietuvių evangelikų liaudies giesmes“ (1957) / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio

Iliustracija: Kristupas Banaitis, kompozitoriaus Valterio Kristupo Banaičio (1918–1999) ir Evos Banaitytės-Koch (g. 1920) tėvas, 1902 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio

Iliustracija: Eva Banaitytė-Koch, MLE talkininkė ir rėmėja, savo namuose Fürstenberge (Vokietija) įsteigusi Mažosios Lietuvos etnografinį ir Banaičių giminės muziejų / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio

Iliustracija: Paskalvių dvaro sodyba, iki 1944 / Iš MLEA

Elzė Banaitytė, kaip ir jos broliai – 1918 Tilžės akto signataras Mikas (1876–1945) ir Kristupas (1878–1977), Ragainės ir Tilžės apylinkėse veikusi lietuvybės labui, persekiota nacių, su teta Elze (1868–1956) padėjusi surinkti ir Ludwigsburge išleisti sūnėno Valterio Kristupo Banaičio (1918–99) harmonizuotas „Lietuvių evangelikų liaudies giesmes“ (1957) / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio

Kristupas Banaitis, kompozitoriaus Valterio Kristupo Banaičio (1918–1999) ir Evos Banaitytės-Koch (g. 1920) tėvas, 1902 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio

Eva Banaitytė-Koch, MLE talkininkė ir rėmėja, savo namuose Fürstenberge (Vokietija) įsteigusi Mažosios Lietuvos etnografinį ir Banaičių giminės muziejų / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio

Paskalvių dvaro sodyba, iki 1944 / Iš MLEA