mūriniai pastatai
mriniai pastata. Miškingame krašte nuo seno vyravo mediniai pastatai. Kryžiuočių ordinas į Prūsą atgabeno vakarietišką mūro technologiją, pradėjo statyti plytines. Seniausi (XIII a.) žinomi mūriniai pastatai – kryžiuočių pilys bei bažnyčios. Mūriniai pastatai miestuose statyti pagal Šiaurės Vakarų Europos (Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Skandinavijos šalių) standartus bei madas. Nemaža mūrinių pastatų pastatyta gotikos architektūros, renesanso architektūros, baroko architektūros laikmečiais. Dauguma senųjų pastatų nukentėdavo per dažnus gaisrus, neretų karų metu; vėliau juos atkurdavo rekonstruodami bei atnaujindami. Taip krašto miestuose (kaip ir visoje Vakarų Europoje) klostėsi daugiasluoksniai mūriniai pastatai – daug kartų perdirbinėti, plėsti ir kita. Nuo XIX a. pradžios sparčiai plečiantis krašto didiesiems miestams, ten statyta daug klasicizmo architektūros, o ypač istorizmo architektūros, eklektizmo architektūros mūrinių pastatų. Nuo XIX a. vidurio itin plito neogotikos, vėliau imperinio stiliaus mūriniai pastatai, atspindėję anuometinę politinę-ideologinę padėtį (Vokietijos imperijos kūrimąsi lydėjusį germaniškosios praeities idealizavimą, pabrėžtinę vokiškumo, Ordino pergalių ir kitą propagandą). XVI–XVIII a. statytus tinkuotus mūrinius pastatus vis dažniau keitė raudonplyčiai netinkuoti mūriniai pastatai, sumūryti iš patvarių, geros kokybės plytų. Nuo tuomet Didžiojoje Lietuvoje (pagal carinės Rusijos standartus) statytų plytinės architektūros mūriniai pastatai ir raudonplyčiai Mažosios Lietuvos mūriniai pastatai skyrėsi savo formomis, detalėmis, puošmenomis. Itin plito šviesaus tinko ir raudonų plytų detalėmis puošti mūriniai pastatai, tapę būdingu krašto ženklu. Iki Pirmojo pasaulinio karo pastatyta daugybė mūrinių pastatų miestuose suformavo būdingą krašto pavidalą. XX a. pradžioje krašte plito tinkuoti jugendo stiliaus, ekspresionizmo architektūros, funkcionalizmo architektūros, konstruktyvizmo architektūros mūriniai pastatai, neretai puošti ir raudonų plytų intarpais. Pirmojo pasaulinio karo metu sugriautuose Mažosios Lietuvos miestuose pokariu atstatyti moderniškesnio pavidalo mūriniai pastatai pagal Vakarų Vokietijos pavyzdžius. Iki 1944 krašto miestai, ypač jų pagrindinės dalys, buvo užstatyti dideliais ir puošniais mūriniais pastatais, prilygusiais Vakarų Europos pastatams. Besivystančiame krašte statyta daugybė pramonės, transporto, ūkinių mūrinių pastatų: dideli fabrikų korpusai, puošnios geležinkelių stotys ir kiti. Nuo seno mūriniai pastatai statyti dvarų sodybose. Stambiuose dvaruose statyti puošnūs rūmai, labai dideli ūkiniai ir gamybiniai trobesiai (pastatyti tvarkingai ir tvirtai, įvairiai papuošti). Nuo seno žinomos mūrinės pakelių karčemos, mūriniai pastatai bažnytkaimiuose (bažnyčios, klebonijos, mokyklos ir t. t.). Mažosios Lietuvos ūkininkų sodybose mūriniai pastatai paplito XIX a., o ypač XX a. pradžioje statyti dideli ir puošnūs raudonplyčiai tvartai, tinkuoti gyvenamieji mūriniai pastatai, kelderiai ir kita. Iš plytų mūryti vartų stulpai, šuliniai ir kiti mažieji statiniai. Iki Antrojo pasaulinio karo mūriniai pastatai įsivyravo daugelyje krašto kaimų ir miestelių. „Mūrinė“ Mažoji Lietuva ryškiai skyrėsi nuo gretimos „medinės“ Didžiosios Lietuvos (daugiau mūrinių pastatų ten buvo Paprūsėje – neretai sumūrytų atvykusių Rytprūsių meistrų iš atsivežtų statybinių medžiagų). Sovietų okupantams nuo 1944 pabaigos niokojant kraštą, sunaikinta dešimtys tūkstančių tvirtų ir puošnių mūrinių pastatų, dauguma išlikusių sunyko jų tinkamai neprižiūrint. Ir po 1990 senieji mūriniai pastatai naikinami, pardavinėjant jų plytas, nevykusiai perdirbant ar apleidžiant.
Martynas Purvinas
Iliustracija: Neogotikinė Kranto bažnyčia, 2001 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio
Iliustracija: Rėšliaus pilis, 2004 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio
Iliustracija: Klaipėdos karininkų kazino pastatas, iki 1944 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio
Iliustracija: Visuomeninis namas Gumbinėje, 2000
Iliustracija: Smalininkų siaurojo geležinkelio raudonplytė stotelė, 2004
Iliustracija: Išlikęs 1936 statytas Įsės kaimo seniūno namas, 2004
Iliustracija: Buvę Daugalių, Klaipėdos apskritis, dvaro rūmai, 2003
Iliustracija: Mūrinis gyvenamasis namas Kulėšiuose, 1995
Iliustracija: Mūrinių namų gatvė Šventapilėje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)
Iliustracija: Gausiai puoštas mūrinis gyvenamasis namas Plaškiuose, 2004
Iliustracija: Jurbarko, Įsruties apskritis, mūrinio žirgyno fasadas, 1995
Iliustracija: Kasikėnų dvaro sodybos vartai ir mūrinė tvora, 2001
Iliustracija: Skaisgirių bažnyčios šventoriaus mūriniai dekoruoti vartai, 2000