konstruktyvizmo architektūra
konstruktyvzmo architektūrà, naujosios architektūros kryptis, susiklosčiusi XX a. I pusėje. Pabrėžė naujų statybos medžiagų (betonas, metalas, stiklas) konstrukcines galimybes, atmetė įprastą pastatų puošimą tradicinėmis detalėmis. Siekė kuo paprastesnių ir racionalių geometrinių formų. Mažojoje Lietuvoje konstruktyvizmo architektūra iš pradžių plito gamybiniuose statiniuose. Atmetus įprastą grožio ir meniškumo sampratą, statyti krašto tradiciniam veidui svetimi statiniai. Konstruktyvizmo architektūra, kaip ir funkcionalizmo architektūra, atspindėjo pastangas kurti „naują pasaulį“; tai ypač būdinga totalinių režimų (nacių ir sovietų) architektūrai. Įsigalinti konstruktyvizmo architektūra neigė vietos tradicijas, padėjo nutautinti Mažąją Lietuvą.
Martynas Purvinas
Iliustracija: Sovietmečiu naikinimas Karaliaučiaus istorinis centras: pilies liekanas apsupa vis naujos sovietinių pastatų „dėžės“, apie 1960 / Iš MLEA