imperinis stilius
impèrinis stlius, Vokietijos imperijoje XIX ir XX a. sandūroje susiklosčiusi meno ir architektūros kryptis. 1871 suvienijus Vokietiją, stengtasi netgi pastatų išvaizda pabrėžti imperijos vieningumą ir galybę, sąsajas su senovės germanų pergalėmis. Administraciniai ir kiti valdiški pastatai buvo statomi pabrėžtinai kapitališki ir didingi. Paplito standartiniai projektai, panašių architektūros motyvų kartojimas siekiant išoriškai pabrėžti Vokietijos vientisumą. Itin paplito gotikos architektūros formos, primindavusios viduramžių „aukso laikus“. Stilistiškai imperinis stilius artimas anuomet Europoje vyravusiai istorizmo architektūrai ir eklektizmo architektūrai, tačiau imperinis ypač pabrėžė germaniškumą, buvo oficiozinės pakraipos. Daug imperinio stiliaus pastatų (kareivinės, valdžios įstaigos ir kita) buvo statoma ir Mažojoje Lietuvoje, ypač administraciniuose centruose. Tos statybos sutapo su intensyvėjančia krašto germanizacija.
Martynas Purvinas
Iliustracija: Imperinio stiliaus pastatas Priekulėje, 1995