Mažosios Lietuvos
enciklopedija

plytos

statybinė medžiaga, jų naudojimas Mažojoje Lietuvoje.

plỹtos. Kryžiuočių ordino plytinėse gamintos masyvios plytos: apie 30 cm ilgio, 15 cm pločio, 9 cm storio. Vėliau įvairiose plytinėse gamintų plytų dydžiai labai skyrėsi, jie standartizuoti tik XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje. Plytų gamyba buvo viena iš senųjų miestų privilegijų – pvz., tokia (plytinės ir kalkinės statyba) 1583 numatyta Įsručiai. Statant pilis bei miestų sienas, plytos degtos ties statybos vieta. Seniausios plytos buvo gaminamos rankomis, kruopščiai paruošiant žaliavą bei jas išdegant, atrenkant tinkamas. Vėliau įsigalėjo masinė plytų gamyba, pradėta gaminti įvairios kokybės plytas. Nuo XVI–XVIII a. tinkuotus pastatus vis dažniau keitė raudonplyčiai netinkuoti mūriniai pastatai, sumūryti iš patvarių geros kokybės plytų. XIX a. gamintos įvairių rūšių plytos, skirtos įvairioms pastatų dalims: palangėms, grindims, išorės elementams, vidaus sienoms, atspariausios klinkerinės plytos, ugniai atsparios plytos židiniams. Dalis plytų buvo apdailinama – glazūruojama, juodinama; gamintos įvairiai profiliuotos plytos pastatų puošmenoms. XIX a. pabaigoje 1000 plytų krašte kainavo 24–32 markes. XX a. pradžioje pradėtos gaminti baltos silikatinės plytos (vok. Kalksandstein); iki Antrojo pasaulinio karo jų gamyklos veikė Kaukėnuose (dirbo 20 darbininkų, savininkas Kiwylus), Smalininkuose. 1934 rengtasi Klaipėdos gatves pradėti grįsti vadinamojo Bituko plytomis. Iki pat Antrojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštas ir Pietnemunė (kur buvo daug mūrinių pastatų) gerokai skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos plytų gamybos ir naudojimo mastais (1937 Didžioje Lietuva pagal plytų naudojimą užėmė paskutinę vietą Europoje – gyventojui per metus teko tik 20 plytų, vos 6% trobesių buvo mūrinių). Po 1944 daug senųjų mūrinių pastatų buvo nuardyta, plytos vežtos kitoms statyboms.

Dar skaitykite mūras.

Martynas Purvinas

Klaipėdos apskrityje XX a. plytomis vadindavo tik glazūruotus koklius, iš kurių sumūrydavo krosnis ir pečius (virykles). Tuo tarpu plytas (dabartine samprata) vadino stigelės (vok. Ziegel).

Martin Tydecks

Iliustracija: Iš įvairaus dydžio plytų sumūryta įėjimo anga į Kumėnų bažnyčią, Semba, 2001

Iliustracija: Gamintojo įspaudai skirtingų rūšių plytose Rusnėje, 2000

Iliustracija: Plytos, įmūrytos Karaliaučiaus bastione su plytinės firmos ženklu: V.M.ZIMAU, 2001

Iliustracija: Figūrinės plytos, eksponuojamos Imanuelio Kanto muziejuje (Karaliaučiaus katedroje), 2001