Mokytojų draugija

Mókytojų draugijà, įsteigta 1926 Klaipėdos lietuvių pradinės mokyklos vedėjo Eduardo Simaičio iniciatyva. Jai priklausė keliolika lietuvių mokytojų. Mokytojų draugija siekė puoselėti lietuvišką kultūrą, rūpintis pedagogų buitimi. Jos veiklą globojo Klaipėdos krašto gubernatoriaus pavaduotojas Mikas Šlaža, 1926 išleidęs muzikų Viliaus Bajoro ir E. Grosso parengtą lietuviškų dainų ir žaidimų rinkinį Dainos, plačiai vartotą krašto mokyklose. Sumenkusi Mokytojų draugija toliau rūpinosi tik buitiniais pedagogų reikalais. 1929 ji oficialiai pavadinta Mokytojų savišalpos draugija. Nauja Mokytojų draugija įsteigta 1932 XI 31. Jos uždaviniai buvo platesni: rengti ir publikuoti lietuviškus vadovėlius, rūpintis mokytojų kvalifikacijos kėlimu bei ginti jų juridines teises, materialiai šelpti, organizuoti kursus, paskaitas, ekskursijas, steigti knygynus, skaityklas. Jai priklausė 35 asmenys. Valdybos pirmininku išrinktas M. Šlaža, nariais – pedagogai A. Atas, Jonas Bicka, Martynas Gelžinis, J. Linkys, Henrikas Pėteraitis, O. Zemturytė. Draugija spėriai augo: 1935 buvo apie 150, 1937 – 170 narių. Organizuota ligonių kasa per 2 metus sukaupė 21 000 Lt. 1934–1938 Mokytojų draugija išleido beveik visus svarbiausius pradinės mokyklos vadovėlius. Tarp jų – M. Šlažos 3 dalių skaitiniai Darželis (1935–1937), M. Gelžinio kraštotyros pagrindų mokomoji knyga Mano gimtinė Klaipėdos kraštas, V. Sruogienės Istorijos vadovėlis Klaipėdos krašto mokykloms (1935), Emilio Nauburo visuomenės mokslo vadovėlis Kas piliečiui žinotina (1936), J. Bickos Tikybos knygelės (1937). Iš viso iki 1938 išleista 12 mokomųjų knygų (gal ruoštos dar 3–4 knygos, bet jų išspausdinti nespėta). 1938 visuotinis Mokytojų draugijos narių suvažiavimas išrinko naują valdybą (pirmininkas J. Šneideraitis), numatė tolesnius kultūrinės veiklos planus, tačiau draugijos veiklą nutraukė nacių okupacija 1939 III 23.

Dar skaitykite Klaipėdos krašto mokytojų draugija.

Albertas Juška