memorandumas popiežiui, 1988

memorándumas pópiežiui, 1988. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Mažosios Lietuvos teritorijos dalis Karaliaučiaus kraštas priskirta SSRS ir pavadinta Kaliningrado sritimi. Vatikanas šią sritį pavedė Lenkijos bažnyčios globai, nors ten niekada nebuvo lenkų Bažnyčios. Lenkai ėmė reikšti teritorines pretenzijas, leido atitinkamus žemėlapius ir kita. Tada Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio (MLRS) pirmininkas Vincas Žiobrys siūlė atkreipti Vatikano dėmesį, kad Karaliaučiaus kraštas yra sena lietuvių tautos žemė, todėl geriau tiktų ją glausti prie savos tautos žmonių ir Bažnyčios. Tuo tikslu MLRS taryba parengė lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis memorandumą popiežiui Jonui Pauliui II. Memorandume minėta, kad apie 45 000 iš sovietinių Sibiro lagerių išsilaisvinusių lietuvių, negalėdami grįžti į gimtąsias vietas ir siekdami būti arčiau tėvynės, apsigyveno Kaliningrado srityje. „Ten jie neturi nei vienos bažnyčios, bet, gal, tą sritį prijungus prie Lietuvos Bažnytinės provincijos, bus įmanu ir joje įkurti, įrengti, o gal net pastatyti bažnyčią. Drauge manome, kad tą sritį, iki šiol priklausančią Varmijos [Lenkija] vyskupijai, priskyrus prie Lietuvos Bažnytinės provincijos, Lietuvos dvasininkai galės ir ten pradėti apaštalavimą, atnešti paguodą tiems išlikusiems Sovietų koncentracijos stovyklų buvusiems įnamiams “. Šį Memorandumą popiežiui 1988 IX 15 pasirašė MLRS taryba: V. Žiobrys, Algis A. Regis (sekretorius), Ramūnas A. Buntinas, Balys Račkauskas, Algimantas Kleinaitis, Jurgis Lampsatis, Vilius Trumpjonas, Apolinaras Bagdonas. Nėra žinoma, ar būtent šis kreipimasis paveikė popiežių, tačiau 1989 Karaliaučiaus kraštas atskirtas nuo Lenkijos bažnytinės provincijos.

Algis A. Regis

Iliustracija: Gastų lietuvių katalikų bendrija, apie 1996 / Iš Adolfo Bušausko rinkinio