Mažoji Lietuva išeivijos spaudoje

Mažóji Lietuvà išeivjos spaudojè. Po Antrojo pasaulinio karo dauguma Mažosios Lietuvos išvietintųjų atsidūrė Vakaruose. Jie ir toliau dirbo kultūrinį darbą, spaudoje diskutavo dėl įvairių aktualių problemų, pvz., dėl Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) ateities. Išeivių iš Mažosios Lietuvos laikraštyje „Keleivis“ 1951 straipsnyje reikšta viltis, kad Sovietų Sąjungos imperialistinei agresijai bus padarytas galas, todėl mažlietuviai turi siekti susijungimo su Didžiąja Lietuva. 1952 laikraštyje Nepriklausoma Lietuva nagrinėti Potsdamo konferencijos nutarimai bei Stalino sprendimas atiduoti Karaliaučiaus kraštą Sovietų Rusijai. Vilius Pėteraitis diskusijoje teigė, kad į šį kraštą, be lietuvių, gali pretenduoti vokiečiai ir lenkai. Pagrindiniu argumentu dėl Mažosios Lietuvos priklausymo Didžiajai Lietuvai laikytas gyventojų lietuviškumas. Lietuvininkais buvo net tie, kurie savęs nelaikė lietuviais, yra apie tai užmiršę. Vėliau publikuota straipsnių apie galimą Kaliningrado srities prijungimą prie Didžiosios Lietuvos ir net nepriklausomą mažlietuvių Prūsijos valstybę. Šie gandai kilo dėl išspausdinto 1956 vokiečių memorandumo, kuriame Kaliningrado srities atidavimas Didžiajai Lietuvai įvardytas vieninteliu Jaltos ir Potsdamo konferencijų nesutarimų sprendimu. Lenkai teigė, kad be taikos konferencijos neįmanoma to spręsti, o lietuvių atstovas tvirtino, kad tos srities prijungimas neįmanomas dėl daugybės ten atkeltų rusakalbių gyventojų. Po šios diskusijos domėjimasis Kaliningrado sritimi išblėso. Išeivija susitaikė su tuo, kad artimiausiu metu nepavyks atkurti Lietuvos nepriklausomybės. Apie 1960 V. Pėteraitis siūlė pakartotinai svarstyti Kaliningrado srities prijungimo prie sovietų Lietuvos galimybę. V. Žardiškis pirmą kartą viešai pripažino, kad mažlietuvių kultūra jau nebeatgims. 1966 „Lietuvos Pajūryje“ aptartos SSRS teisės į Kaliningrado sritį, teigta, kad ši žemė juridiškai nepriklauso sovietams, šiuo faktu siūlyta remtis ateityje. 1974 žurnale „Aidai“ išspausdintas Martyno Brako pranešimas aptariant galimą tolesnę krašto raidą: 1) lietuviai turėtų gintis nuo plintančio rusinimo; 2) kilus trečiajam pasauliniam karui, Lietuvos Sovietų Socialistinė Respublika (LSSR) turėtų galimybę prisijungti Kaliningrado sritį, bet į jį pretenduos lenkai ir vokiečiai; karą laimėjus Rusijai, rusinimas dar sustiprėtų; 3) problema visai išnyktų, jei ten būtų panaudoti branduoliniai ginklai. 1974 Algimantas Petras Gureckas siūlė išeiviams palaikyti glaudžius santykius su Vokietija, kad ši padėtų išvaduoti Rytprūsius. 1981 Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio pareiškime aptartos Lietuvos, Vokietijos, SSRS ir Lenkijos pretenzijos į Kaliningrado sritį. Jame konstatuota, kad Lietuvos teisės į Mažąją Lietuvą yra geresnės, stipresnės ir istoriniu, ir etniniu, ir politiniu atžvilgiu. 1986 Aiduose M. Brakas straipsnyje Jungtinės Amerikos Valstijos ir Mažoji Lietuva apžvelgė JAV ir Mažosios Lietuvos santykius. 1988 Mažosios Lietuvos rezistencinis sąjūdis siuntė prašymą Šventajam Tėvui, kad Kaliningrado sritis būtų prijungta prie Lietuvos bažnytinės provincijos. Europos spaudoje svarstyta galimybė paversti Kaliningrado sritį Europos susitikimų ir mainų vieta, laisvąja ekonomine zona. 1989 rugsėjį A. P. Gureckas paskaitoje vėl teigė: Kaliningrado sritis turi būti priskirta LSSR, nes žuvusios aukos palikimą paveldi artimiausioji giminė; demografinės problemos išsispręs savaime (dalis rusų išvažiuos, o kiti asimiliuosis su atsikėlusiais lietuviais). Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio atstovai Kaliningrado sritį įvardijo kaip Baltijos gyvenimo erdvę, skirtą Lietuvai. 1994 išeiviai siūlė Kaliningrado srities prijungimą prie Lietuvos paskelbti europine problema. 1995 Akiračiuose išspausdintas T. Venclovos straipsnis pateikė idėją sukurti Kaliningrado srityje naują valstybę ir pavadinti ją Borusija. Išeivijos spaudoje toliau tebesvarstoma galimybė Kaliningrado sritį prijungti prie Lietuvos.

L: Jankauskas P. Kaliningrado srities problematika Lietuvos spaudoje (1945–1995 m.) // Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštų XVI–XX a. istorijos problemos. Acta Historica Universitatis Klaipedensis. Klaipėda, 2001.

Iliustracija: Karo tremtinių dvasią kėlė 1950–59 Hannoveryje leistas „Keleivis“ / Iš Martyno Brako knygos „Mažosios Lietuvos politinė ir diplomatinė istorija“, 1995