Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Martynas Reisgys

Martynas Reizgys jaunesnysis, XIX–XX a. stambus ūkininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis.

Reisgỹs Martynas jaunesnysis, Reizgys 1886 XII 11Venckuose (Klaipėdos aps.) 1942 IV 2Mauthauseno koncentracijos stovykloje (Austrija), stambus ūkininkas, visuomenės veikėjas, Klaipėdos krašto sukilimo (1923) dalyvis, Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas. Martino Reisgio vyresniojo sūnus. 1901 baigęs Venckų pradžios mokyklą padėjo tėvams ūkininkauti. Iš žinomo Grumblių kaimo meistro išmokęs dailidės amato Klaipėdos amatų rūmuose išlaikė egzaminus namų statytojo profesijai įgyti, statė namus Rokuose, Voveriškiuose, Butkuose, Šventvakariuose, Grėčiuose ir kitur. Laisvalaikį skyrė savišvietai, žavėjosi Vydūno ir kitų lietuvių veikėjų humanistinėmis ir tautinėmis idėjomis. 1906–1908 tarnavo Vokietijos kariuomenėje. Grįžęs vėl statė namus ir savarankiškai mokėsi, dalyvavo lietuvių tautiniame sąjūdyje. 1912 V 5 su kitais Lankupiuose įsteigė lietuvių draugiją „Jaunimas“, kuri tapo „Santaros“ draugijų sąjungos nare. 1913 laimėjo JAV lietuvių paskelbtą lituanistikos konkursą (viktoriną). 1913 vedė Anną Dėckytę ir atėjo užkuriomis į Jurgio Dėckio (1843–1942) 54 ha ūkį Jurgių kaime. Mokėjo svainiams dalis, statėsi naujus trobesius: 1914–1923 tvartus (staldus), 1931 gyvenamąjį namą, 1936 – daržinę. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, buvo lietuvių ir latvių kalbų vertėjas. Grįžęs 1919 įsitraukė į politinį judėjimą dėl Mažosios Lietuvos prijungimo prie atsikūrusios Lietuvos Republikos. Mažosios Lietuvos tautinėje taryboje atstovavo Klaipėdos apskričiai, platino tarybos leidžiamą spaudą, rinko lėšas lietuvių veiklai plėtoti, telkė naujus narius. Buvo išrinktas į Klaipėdos krašto seimelį ir Žemės ūkio rūmus. 1922 rudenį su kitais Klaipėdos krašto visuomenės veikėjais – Viliumi Gaigalaičiu, Jokūbu Stikloriumi, Adomu Braku, Jonu Labrencu, Erdmonu Simonaičiu, Jokūbu Brožaičiu, Jonu Birškumi – vyko į Paryžių, į Ambasadorių konferenciją. Reisgys, kaip Laukininkų sąjungos atstovas, pateikė tarptautinei Klaipėdos krašto statuto rengimo komisijai argumentus dėl krašto prijungimo prie Lietuvos Respublikos. Remdamas 1922 XII 22 sudaryto Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto veiklą važinėjo po kaimus ir miestelius, organizavo susirinkimus, steigė komiteto skyrius. Klaipėdos krašto sukilimo metu 1923 I 13 paskirtas į E. Simonaičio vadovaujamą Direktoriją. Paskirtas nariu dar į Endriaus Borcherto (1925 II 5–1926 I 16) ir Oto Kadgienno (1927 XII 2–1930 VIII 8) Direktorijas. Vadovavo 1930 VIII 16–1931 I 1 ir 1934 VI 28–XII 1 Direktorijoms; reikalavo, kad valdininkai laikytųsi įstatymų, siekė užtikrinti lygias teises oficialioms krašto lietuvių ir vokiečių kalboms, apribojo nacistinių organizacijų veiklą. Vokiečiams sukėlus sumaištį, abi Direktorijos paleistos. Reisgys dalyvavo visuomeninėje lietuvių veikloje: nuo 1923 buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys, ilgus metus – Lietuvos šaulių sąjungos XX šaulių rinktinės valdybos narys, Dovilų šaulių būrio vadovas, Jurgių kaimo seniūnas ir kaimo ūkininkų draugijos vadovas, Dovilų parapijos bei Stučių mokyklos tarybos narys, dalyvavo „Sandoros“ veikloje ir kitur. „Ryto“ bendrovės akcininkas. Paminklo Klaipėdos krašto sukilėliams statybos vienas iniciatorių (atidengtas 1925 IX 27 Klaipėdos kapinėse, autorius Adomas Brakas). Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą nuo Lietuvos 1939 III 22 pasitraukė į Didžiąją Lietuvą, tvarkė Kuršėnų dvaro palivarką, kurį valstybė jam padovanojo už nuopelnus Lietuvai. 1940 spalį tardytas Šiaulių sovietų milicijos, iš sovietų okupuotos Lietuvos grįžo į savo ūkį Jurgiuose. 1941 VI 22 nacių suimtas, Klaipėdos ir Karaliaučiaus kalėjimuose tardytas gestapo, kalintas Oranienburgo, Saksenhauseno ir Mauthauseno koncentracijos stovyklose. Išsekintas alinančio darbo akmens laužykloje ir nukankintas nacių prižiūrėtojų. Reisgio ūkis po Antrojo pasaulinio karo nusavintas, 1948 gegužę našlė Anna Reisgienė su vaikais Martynu, Jonu ir Ieva ištremta į Balturiną, Kažemskio rajoną, Krasnojarsko sritis. Ji ten mirė 1958 VIII 15, vaikai, negavę leidimo grįžti į Lietuvą, 1960 išvyko į Vokietiją. Sudegintos ir išgriautos Reisgių sodybos vietoje 1986 XII 28 pastatytas liaudies meistro Vytauto Majoro atminimo stogastulpis su įrašu: Šišion yr gyvenęs Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas Martynas Reisgys 1886–1942. Reisgys apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu, Klaipėdos krašto atvadavimo rėmėjo medaliu, Lietuvos nepriklausomybės medaliu, Šaulių žvaigžde.

Albertas Juška

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Martynas Reisgys, apie 1930 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Iliustracija: Martynas Reisgys (sėdi dešinėje) ir Anna Dėckytė-Reisgienė su vaikais prie savo namų Jurgiuose, apie 1935 / Iš Evos Reisgies (Ievos Reisgytės) albumo

Iliustracija: Klaipėdos krašto direktorijos vizitas pas LR ministrą pirmininką: Martynas Reisgys, Direktorijos pirmininkas Otto Kadgiehnas, Augustinas Voldemaras, krašto gubernatorius Antanas Merkys, Adamas Vorbeckas, Otto Sziegaudas, 1928 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų

Iliustracija: Susitikimas su visuomene Plangoje: pirmas – Jonušaitis, trečias – Martynas Reisgys, 1934 / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“ 1988, Nr. 83

Iliustracija: Anelė Reisgytė-Dugnienė su vyru Pauliumi Jurgiuose prie stogastulpio Martynui Reisgiui (tautodailininkas Vytautas Majoras), iki 1990 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Iliustracija: Martynas Reisgys darbuojasi savo laukuose, 1934 / Stučių pradžios mokyklos mokytojo Stikloriaus nuotrauka iš kalendoriaus

Iliustracija: Martyno Reisgio laiško iš nacių koncentracijos stovyklos faksimilė / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Iliustracija: Anna (Anikė) Dėckytė‑Reisgienė Sibiro tremtyje per Kalėdas, 1957 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Iliustracija: Angara ties Balturino kaimu, Krasnojarsko sritis, apie 1955 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Iliustracija: Annos Dėckytės-Reisgienės kapas Kasoj Biko, Krasnojarsko sritis, kapinėse, 2002 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Iliustracija: Lietuvės tremtinės miško kirtėjos sėdi ant jų sukrautų rąstų Angaros krante: iš dešinės pirma – Ieva Reisgytė, apie 1955 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Iliustracija: Martynas Reisgys su jaunaisiais ūkininkais prie savo namų, apie 1933 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Prie išlikusio Reisgių sodybos ąžuolo Jurgiuose: Bronius Fabijonavičius, Leonas Savickas, Prielgauskienė, Valė (kartu gyveno su Fabijonavičiais), Milda Aušrienė, Anelė Dugnienė, Trudė Redveikytė-Fabijonavičienė, Prielgauskas, Paulius Dugnius, Andriukas Aušra, Aušra Savickaitė, Gertrūda Savickienė, Marta Redveikytė, 1976 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Martyno Reisgio ir Annos Dėckytės-Reisgienės vaikai:

Anelė (Anna, Ona) Reisgytė-Dugnienė (1916 V 25 Jurgiuose–2002 VI 16 Priekulėje). Vyras Paulius Dugnius (1914 III 5 Naujininkuose, Šilutės apskrityje–1990 XI 24 Priekulėje). Jų dukros: Milda Dugniūtė-Aušrienė ir Irena Dugniūtė (g. 1952 II 29 Priekulėje), veterinarijos gydytoja, gyvena Panevėžyje.

Iliustracija: Anelė Reisgytė-Dugnienė, brolis Jurgis Reisgys ir jo dukra Gražina Katauskienė Priekulėje, 1995 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio

Anskis Reisgys (g. 1921), iki 1939 mokėsi Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijoje, 1944 pasitraukė į Vakarus. 1947 persikėlė į Australiją, iš pirmos santuokos turi 2 sūnus. Baigė ekonomikos mokslus Australijos universitete, ten ir dėstė. Vedė antrą kartą lietuvių bendruomenės aktyvistę Martyną, kilusią nuo Šakių. Abu atsidavę lietuvių veiklai Sidnėjuje ir visoje Australijoje, rūpinosi lietuvių namų statyba, rinko lėšas Lietuvos jachtos, 1992 plaukusios apie pasaulį, remontui, organizavo įgulos viešnagę. Palaiko ryšius su giminaičiais Lietuvoje, kartą buvo atvykęs. Dirba radijuje, rašo santraukas apie Lietuvą.

Iliustracija: Anskis Reisgys, apie 1990

Ieva Reisgytė (Eva Reisgies, g. 1923 IV 21 Jurgiuose), buvo ištremta į Sibirą, paleista iš tremties be teisės grįžti į Lietuvą, išvyko į Vokietiją, nors karo metais buvo įbauginta ten veikusio gestapo. Mažosios Lietuvos fondo narė, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkė, gyvena Vokietijoje.

Iliustracija: Eva Reisgies (Ieva Reisgytė) / Iš Evos Reisgies (Ievos Reisgytės) šeimos albumo

Martynas Reisgys (g. 1926 X 22), buvo ištremtas į Sibirą, gyvena Vokietijoje. Turi 4 vaikus: Mildą, Mariją, Hansą ir Valterį.

Iliustracija: Martynas Reisgys / Iš Evos Reisgies (Ievos Reisgytės) šeimos albumo

Jonas Reisgys (1932 VII 14 Jurgiuose–2002 XII 1 Mannheime, Vokietija), buvo ištremtas į Sibirą.

Iliustracija: Jonas Reisgys / Iš Evos Reisgies (Ievos Reisgytės) šeimos albumo

Milda Dugniūtė-Aušrienė (1944 III 6 Klaipėdoje–2020 XI 9 ten pat), Martyno Reisgio žemės ūkio Jurgiuose paveldėtoja, chemikė technologė. Baigusi Vilniaus universitetą 12 metų dirbo Trinyčių fabriko laboratorijoje, dabar dirba Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultete. Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva narė. Vyras Jurgis Aušra, AB Klaipėdos nafta generalinis direktorius, Mažosios Lietuvos enciklopedijos rėmėjas. Sūnus Vilmantas Aušra (g. 1969 XI 13 Klaipėdoje), inžinierius, dirba individualioje įmonėje. Gyvena Kaune. Jo vaikai: Paulius (g. 1991 II 1), Tomas (g. 1994 IV 13), Marijus (g. 2000 XII 22) ir Simonas (g. 2004 II 6). Sūnus Andrius Aušra (g. 1971 VII 25 Klaipėdoje), ininierius, verslininkas. Žmona Vita (g. 1975 VI 13), ekonomistė. Jų vaikai: Mantas (g. 1996 X 25) ir Justas (g. 1999 VIII 12).

Iliustracija: Milda Aušrienė, dėdė Jurgis Reisgys ir jo sūnus Rimantas Klaipėdoje ant kelio į Smiltynę per Jūros šventę, 1995 / Iš Mildos Dugniūtės-Aušrienės rinkinio