Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Vytautas Majoras

XX a.–XXI a. pradžios tautodailininkas, partizaninių kovų prieš sovietų okupantus dalyvis, buvęs politinis kalinys.

Majõras Vytautas (1930 X 23 Vilkų Kampe, Tauragės aps. 2006 III 16 Jurgaičiuose), tautodailininkas, partizaninių kovų prieš sovietų okupantus dalyvis, buvęs politinis kalinys. 1947–1955 už dalyvavimą pogrindžio rezistencijoje kalėjo Šilutėje, Vilniuje, Karagandoje (Kazachija), Kemerovo ir Omsko srityse (Rusija). Grįžęs į Lietuvą apsigyveno Klaipėdoje. 1959 baigė Telšių taikomosios dailės mokyklą. Kūrė medžio, metalo ir keramikos dirbinius. Majoro kūrybos pagrindinė tema – Didžiosios ir Mažosios Lietuvos istorija. Jurgiuose (Klaipėdos r.) pertvarkė seną klaipėdiškių sodybą, įrengė ten savo darbų parodą. Prie Skomantų piliakalnio, netoli paminklo, skirto Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimo penkmečiui ir Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui paminėti (1928), pastatė Laisvės kovotojo žemaičio skulptūrą (1969), Vanaguose – paminklą Ievai Simonaitytei (1991). Koplytstulpiais, antkapiniais paminklais ir krikštais įamžino daugelio Mažosios Lietuvos šviesuolių atminimą. Rūpinasi Kisinių, Vanagų senųjų kapinaičių ir sodybų tvarkymu. Sukūrė Herkaus Manto, Ievos Simonaitytės portretus.

L: Jakelaitis V. Vytautas Majoras. V., 1993.

Kostas Kaukas

Jovita Skolevičienė

Iliustracija: Vytautas Majoras

Iliustracija: Vytauto Majoro sukurta memorialinė Ievos Simonaitytės skulptūra Vanaguose, 1987