liuteronai Paprūsėje
liuterõnai Paprsėje. Per kelis dešimtmečius gyventojams kilnojantis iš Didžiosios Lietuvos į Mažąją Lietuvą ir atgal, atsikeliant evangelikų liuteronų tikybos žmonėms iš Vakarų Europos, palei Mažąją Lietuvą (Paprūsėje) susibūrė daug evangelikų liuteronų. Jie dažnai buvo susiję su Mažąja Lietuva (giminystės ir kitokiais ryšiais). XX a. pradžioje Paprūsėje veikė daug evangelikų liuteronų parapijų. Kretingos parapijos (įkurta 1802) kunigas buvo Karlas Josephis (jo žmona – rašytoja Elisabeth Josephi), kantorius – Sunde. 1931–1941 kunigas Adomas Gelžinius. Parapijai priklausė Švėkšnos bažnyčia (1819, kantorius Friedrichas Kanningas) ir Gargždų maldos namai (kantorius Jonas Šneideraitis). Pamaldos vykdavo vokiškai ir lietuviškai, Gargžduose dažniau lietuviškai. Tauragės parapijos (1567) kunigas buvo Augustas Wiemeris (1911–1942), kantorius – Franzas Hesse. 1872–1882 ten kunigavo Jonas Pipiras, Martynas Keturakaitis (1883–1992). Parapijai priklausė dar 6 filijos: Žemaičių Naumiesčio, Margiškių, Batakių, Šilalės, Skaudvilės, Kelmės. Visos filijos (išskyrus Margiškių su maldos namais) turėjo savo bažnyčias. Pamaldos vykdavo lietuvių ir vokiečių kalbomis. Jurbarko parapijai (1851) priklausė 2 filijos: Žvyriuose ir Raseiniuose. Ją laikinai aptarnaudavo Kretingos kunigas K. Josephi, nes buvęs kunigas Nikolajus Ozolins 1910 išsikėlė į Tirzą. Kantorius buvo Evaldas Korys. Būtingės parapija (1560) ir Palangos filija (1802) iki Pirmojo pasaulinio karo priklausė Kuršo gubernijai. Marijampolės parapijos (1819) kunigas Emilis Eichelbergeris (čia dirbo 1894–1941) aptarnaudavo Vilkaviškio (1843), Pilviškių (1840), Kalvarijos (1818), Prienų (1841), Seirijų ir Liudvinavo filijas. Šakių parapijos (1842) kunigas Henrikas D. Sroka (čia dirbo 1886–1941) aptarnaudavo Garliavos, Kudirkos Naumiesčio (1843), Aleksoto, Sudargo (1792, 1912 pastatyta nauja bažnyčia) filijas. Virbalio parapijos 1897–1925 kunigas Karolis Aleksandras Mačiulskis, 1925–1931 kunigas Martynas Lokys. Buvo Kybartų filija. Vyžainių parapija (1822) su Vištyčio filija (1842) laikinai buvo be kunigo, nes A. Wiemeris 1911 išsikėlė į Tauragę. 1930–1941 Vištytyje kunigavo Martynas Bumbulis. 1891 Rusijos policija pradėjo daryti kratas liuteronų namuose, atiminėti jų religines knygas (kitokių beveik ir neturėdavo). Tokių knygų rasta ir pas Tauragės kunigą M. Keturakaitį. Kunigas prašė Kauno gubernatoriaus legalizuoti religinę literatūrą. 1891 Raseinių ispravniko to paties prašė ir Tauragės parapijiečiai, Dievo žodžio sakytojai Mykolas Juozepaitis ir Jonas Jurgutaitis. Kitais metais abu (už rastas knygas) 1 metams ištremti iš Kauno gubernijos. Tauragės ir kitų Paprūsės lietuvių liuteronų parapijų nepasitenkinimas dėl knygų atiminėjimo paskatino patį generalinį konsistorijos prezidentą baroną A. Ikskulį fon Gildenbandtą 1894 III 18 raštu kreiptis į Vilniaus generalgubernatorių P. Orževskį ir aiškinti, kad tikintieji liks visai be religinių knygų. Šis pasiūlė naudotis katalikų knygomis, išspausdintomis kirilica. 1897 XII 12 Tauragės parapijos Batakių filijos globėjai kreipėsi į vyriausiąjį vyskupą K. Freifeldtą Peterburge, kad jis išsirūpintų iš Rusijos vyriausybės leidimą spausdinti ir platinti Bibliją lietuvių kalba gotišku šriftu. Panašūs prašymai pakartoti ir 1898, juos siuntė Tauragės kunigas Gustavas Mattisonas (savo, Batakių filijos mokytojo Friedricho Megnio ir kitų mokytojų bei parapijų užveizdų vardu). 1901 II 7 Kretingos kunigas Jonas Straumanis kreipėsi su prašymu į pačią Rusijos carienę Aleksandrą Fiodorovną (buvusią liuteronę) leisti liuteronams legaliai turėti Bibliją bei biblinę istoriją, giesmyną, katekizmą, pamokslų rinkinius ir agendą. Prieš pat lietuviškos spaudos draudimo panaikinimą (1902 I 11 ir II 25) liuteronų kunigai, bažnyčių seniūnai bei globėjai prašė Kauno gubernatorių ir generalinę konsistoriją leidimo atsivežti iš užsienio 22 pavadinimų lietuviškų knygų gotišku šriftu (po 16 egzempliorių). Religines knygas iš Mažosios Lietuvos per sieną Paprūsės liuteronams nešė ir platino Tauragės parapijoje ir jos filijose sakytojas Martynas Bicka ir kiti liuteronai. Gyvendami Paprūsėje jie daug padėjo Lietuvos knygnešiams gabenti ir katalikiškas knygas. Labiausiai pasižymėjo Tauragės kunigai Jonas Pipiras, Martynas Keturakaitis, Batakių, vėliau Naumiesčio kantorius Friedrichas Megnis ir kiti. Paprūsėje veikė liuteronų sekmadieninės mokyklos.
L: Žemaitaitis A. Liuteronai Lietuvoje carų laikais // Liuteronų balsas.1997, nr. 4–6.
Algirdas Žemaitaitis
Iliustracija: Šventosios kapinėse prie Vindigių kapo, 1935 / Iš Mikelio Balčiaus rinkinio
Iliustracija: Tauragės bažnyčios choras su kunigais: antros eilės viduryje – Jonu Kalvanu (vyresniuoju) ir Kairiu, vargonininku ir dirigentu Gerkiu, antros eilės dešinėje – choro seniūnu Miku Šimkumi, 1940 / Iš Gedimino Šimkaus rinkinio
Iliustracija: Įžegnojimas Būtingėje, 1943 / Iš Mikelio Balčiaus rinkinio
Iliustracija: Šakių evangelikų liuteronų bažnyčia, iki 1944 / Iš MLEA