Mažosios Lietuvos
enciklopedija

lietuvių mokyklos Klaipėdos apskrityje

lietuvių mokyklos Klaipėdos apskrityje.

lietùvių mokỹklos Klapėdos apskrityjè. XVI a. visame plote tarp Nemirsetos ir Rusnės bei Verdainės tebuvo tik 3 (Verdainės, Priekulės, Rusnės) parapinės mokyklos. XVII a. dar atidaryta parapinė mokykla prie Priekulės bažnyčios. 1736 priėmus visuotinio privalomojo mokymo įstatymą Principia regulativa, jų steigimo planą parengė uostamiesčio vokiečių bažnyčios kunigas Johannas Paulis. Klaipėdos didžiajame valsčiuje (vok. Hauptamt) 1737 numatyta atidaryti 55 mokyklas: Klaipėdos parapijoje – 10 (Gerviškiuose, Kairiuose, Kekuose, Smeltėje, Karvaičiuose, Sėlinuose, Trušeliuose, Sudmantuose, Budelkiemyje, Rubeliuose); Priekulės parapijoje – 9 (Agluonėnuose, Biržininkuose, Diegliuose, Ditavoje, Dravernoje, Rukuose, Sakuočiuose, Šilininkuose, Stučiuose), Kretingalės parapijoje – 5 (Kunkiuose, Valėnuose, Vytaučiuose, Gibišuose, Karklininkuose). Likusios mokyklos numatytos Šilutės apylinkėje, Tilžės ir Ragainės apskričių kaimuose, Nemuno dešinėje pusėje. Ne visos mokyklos tada pastatytos. 1740–1742 pradėtas naujų mokyklų steigimo kitas etapas. Tuokart jos įkurtos Pipiruose (Kretingalės parapija), Nidoje ir Juodkrantėje (Karvaičių parapija), Gelžiniuose ir Lankupiuose (Priekulės parapija), Laučiuose (Verdainės parapija). Mokyklų steigimo bei kitus švietimo klausimus XIX a. jau tvarkė Vyriausioji mokyklų kolegija, jos paskirtieji mokyklų inspektoriai. Jais Klaipėdoje dirbo: F. Schroederis (1873–1893), C. Orischas (1893–1903), nuo 1904 – P. Šalnas, tarpukariu – Martynas Lacytis (1927–1937), Martynas Krukis, Edvardas Simaitis. Nuo pat XVI a. apskrityje, išskyrus pačią Klaipėdą, lietuviai sudarė gyventojų daugumą. 1848–1912 bažnytinės statistikos duomenimis, jų buvo apie 62–75%. 1925 visuotinis gyventojų surašymas apskrityje užfiksavo 47% lietuvių, 26,5% memelländerių, 20,8% – vokiečių. 1932 Rudolfo Valsonoko skaičiavimu, Klaipėdos apskrityje lietuviai kartu su memelenderiais sudarė jau 75,1% visų gyventojų, vokiečiai – 24,2%. Vis dėlto daugelis savo vaikus leido į vokiškas mokyklas. 1937–1938 mokslo metų pražioje Klaipėdos apskrityje veikė 95 pradinės mokyklos. Mokinių buvo (kartu su besimokančiaisiais Klaipėdos mieste) – 8428, tarp jų 4175 mergaitės, 4253 berniukai. Veikė 235 klasės, dirbo 90 mokytojų moterų, 145 vyrai. Vienas pedagogas vidutiniškai mokė po 36 moksleivius. Iš Direktorijos apskrityje išlaikomų pradinių mokyklų 22 buvo lietuvių, 40 – vokiečių dėstomąja kalba, 16-oje vaikai mokyti abiem (lietuvių ir vokiečių) kalbomis. Klaipėdos krašto mokyklų draugija dar finansavo 17 lietuviškų privačių pradinių mokyklų. Kai kurios jų buvo didelės: 1938–1939 mokslo metų pradžioje Viešvilėje tokią mokyklą lankė 110, Jakuose – 123, Smalininkuose – 154 vaikai bei paaugliai. Klaipėdos mieste ir apskrityje veikė 17 vaikų darželių, juos lankė 588 ikimokyklinio amžiaus vaikai. Visos lietuviškos mokymo įstaigos uždarytos 1939 kovo mėnesį.

Albertas Juška

Iliustracija: Klaipėdos pavyzdinės mokyklos moksleiviai ir mokytojas Jurgis Reisgys, 1938 / Iš Rūtos Paplauskienės albumo

Iliustracija: Klaipėdos spartesniosios mokyklos III b klasė Vytauto Didžiojo gimnazijos piešimo salėje, apie 1936 / lš Viliaus Bendiko albumo

Iliustracija: Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pedagogai, viduryje sėdi direktorius Kazys Trukanas, iš kairės trečias – dailininkas Adomas Brakas, 1931 / Iš MLEA