Klaipėdos sportininkai

Klapėdos spòrtininkai. Organizuoto sporto sąjūdis krašte prasidėjo XIX a. pabaigoje. Siekdami susikurti sąlygas meistriškumui ugdyti, Klaipėdos sportininkai telkėsi į sporto organizacijas. Seniausias tradicijas Klaipėdoje turi vandens sporto šakos – irklavimas, buriavimas. Iki Pirmojo pasaulinio karo jau veikė keletas gausių sporto organizacijų: Männer-Turnverein (MTV) [Vyrų gimnastikos sąjunga], veikusi 1901–1934; Verein für Bewegungsspiele (VfB [Judriųjų žaidimų sąjunga]; iki 1914–1934); Sportverein [Sporto sąjunga] (iki 1914–1934) užsiiminėjo lengvąja atletika. Po Pirmojo pasaulinio karo sportinis gyvenimas suaktyvėjo, kūrėsi naujos organizacijos. Tada atsirado Bar Kochba, žydų sporto organizacija; Freya (1922–1934), vokiečių darbininkų sporto klubas; Spielvereinigung [Žaidimų sąjunga] (1924–34); Jūrų skautų draugija (JSD; 1925–30), ugdžiusi plaukikus; lietuvių sporto sąjunga Šarūnas, kuriai susijungus su Klaipėdos lietuvių karių įgulos sportininkų rateliu įkurta Klaipėdos įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjunga, arba Klaipėdos sporto sąjunga (KSS; 1926–40). Sąjunga telkė įvairių sporto šakų atstovus: gimnastikos, lengvosios ir sunkiosios atletikos, vandens, dviračių, motociklų, automobilių, šaudymo, kai kurių žiemos sporto šakų, futbolo, krepšinio, tinklinio, lauko ir stalo teniso, ledo ritulio. Policijos sporto klubas (PSK; 1932–1940) kultivavo šaudymą ir boksą; Klaipėdos darbininkų sąjunga (KDS; 1933–1936) telkė sunkiosios atletikos ir futbolo mėgėjus. Veikė Memeler Schwimmenclub (MSC [Klaipėdos plaukimo klubas]; 1933–1934); Schwimmen Sport Verein (SSV [Plaukimo sporto sąjunga]; 1933–1934). Sunkiosios atletikos sąjunga (SAS; 1933–1939, 1937 pavadinta Atletu), išugdė daug stiprių boksininkų. Jaunimo organizacija „Santara“ į sporto sąjūdį įsitraukė 1934, vėliau vadintą SSO (Santaros sporto organizacija), 1939 likviduota. Ji dominavo dviračių sporte. Klaipėdos teniso klubas Kl.TK (1935–1938) ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos sporto klubas, veikęs iki 1939 III 22, kultivavo stalo tenisą, krepšinį. Centrinė sporto organizacija Klaipėdos krašto sporto sąjunga (vok. Sportverband des Memelsgebietes) tvarkė Klaipėdos sporto gyvenimą. Jai priklausė visos sporto organizacijos, veikusios Klaipėdos krašte. Įvairiose sporto šakose Klaipėdos sportininkai, palyginti su Didžiosios Lietuvos sportininkais, turėjo geresnę materialinę bazę, turtingesnes tradicijas, todėl, įsitraukę į bendrą Lietuvos sporto gyvenimą, buvo rimti konkurentai ir skatino siekti aukštų rezultatų. Klaipėdoje populiarios sporto šakos bokso atstovai 1933–1938 dalyvavo Lietuvos čempionatuose, Pabaltijo turnyruose. Pasižymėjo: M. Beras, J. Virgininkas, J. Gudaitis, J. Rugulis, H. Demenčius, M. Surau, A. Tydekas, A. Bertulaitis, H. Strangulis, M. Cypa, M. Orbakas, L. Ličiovas ir kiti. Lietuvos tautinėje olimpiadoje 1938 VII 20–23 Kaune prizines vietas iškovojo įvairių kategorijų boksininkai: A. Šiušelis, H. Demenčius, V. Selventas, H. Zaboras, J. Fijalkauskas, M. Bendikas, K. Kairys. Klaipėdos buriuotojai I regatą surengė 1865, nuo 1923 dalyvavo keliose tarptautinėse regatose, o 1935 įsitraukė į Lietuvos sporto gyvenimą. Žymiausi buriuotojai: Kristupas Plonaitis, Kazimieras Mažonas, Valteris Didžys, Erikas Purvinas, Bliumas, M. Jagutis, Zairys, Kavaliauskas, J. Deckys, Brakas, Bernardas Buntinas, Pričkus Buntinas, Gailius, V. Kalvaitis, Galvanauskas, Virkietis dalyvavo ir nugalėjo įvairiose regatose, Lietuvos tautinėje olimpiadoje. Klaipėdos dviratininkai, turėdami gerus kelius ir dviračių treką, pasiekė aukštų rezultatų. Iš pradžių jie dalyvaudavo tik Rytprūsiuose, o nuo 1933 ir Lietuvos Respublikos rengiamose varžybose. Žymiausius Klaipėdos dviratininkus išugdė Santaros sporto organizacija (SSO). J. Berentas ir Gerhartas Krepsas tapo Lietuvos tautinės olimpiados (1938) prizininkais. Lietuvos čempionatuose bei tarpvalstybinėse varžybose dalyvavo ir ne kartą nugalėjo: K. Žilvytis, V. Radveikytė, E. Tendienė, G. Vilkytė, P. Peteraitis, M. Skvirblys, A. Puodžius, V. Krepsaitė, V. Norvilaitė, K. Paršaitis, P. Šaudvytis. Viena populiariausių sporto šakų – futbolas Klaipėdoje kultivuota nuo XIX a. pabaigos. Nuo 1924 Lietuvos čempionatuose dalyvavo šios Klaipėdos futbolo komandos: Klaipėdos sporto sąjunga (KSS), Sportverein (1924 komandos nariai: A. Andrejaitis, H. Bliomeris, Liorencas I, Liorencas II, Naumanas, Mauricas, V. Staputis, Stangė, Stumberis, Šiormingas, Šmidtas, H. Švėminas), Männer-Turn-Verein, Freya, Spielvereinigung, Šarūnas, Švyturys, Verein für Bewegungsspiele. KSS komanda tapo 1938 Lietuvos tautinės olimpiados nugalėtoja. Čempionais tapo: E. Balsys, A. Cenfeldas, L. Chomičius, K. Dijokaitis, V. Gvildys, A. Kaminskas, G. Kaminskas, V. Kilmonas, S. Paberžis, A. Sipavičius, K. Šurkus, P. Ūsevičius, A. Vilimavičius. Turtingas tradicijas Klaipėdoje turinčio irklavimo sporto pradininkas – Neptūno draugija (įkurta 1885 X 1). Nuo 1901 jos nariai, ypač M. Paplowskis, sėkmingai rungtyniavo Rytprūsių čempionatuose. Pirmojo pasaulinio karo pristabdyta ši sporto šaka atsigavo 1923. Lietuvos čempionatuose pasižymėjo baidarininkės: Balzarevičiūtė, Guškevičiūtė, Kvederaitė, Norvilaitė, Kavolytė, M. Kazlauskaitė, Runkytė, V. Krepsaitė, Freibakaitė; akademinių valčių irkluotojai: Berte, Griningas, Mikšys, Peteraitis, Ruzgys, Klemas, Šnelius. Aukštų rezultatų pasiekė Klaipėdos lengvaatlečiai. 1928 olimpinėse žaidynėse dalyvavo Spielvereinigung atstovas H. Švėminas. Daugybė lengvaatlečių pasiekė aukštų rezultatų įvairiose varžybose. Lietuvos rekordininkais tapo: įvairių nuotolių bėgimų – V. Staputis, P. Varmas, H. Svėminas, H. Letmanas, F. Gavėnas, M. Geisleris, V. Cimermanas, A. Giodė, P. Vilichas, P. Ambrozijus, J. Bruzdeilijus, S. Rozenbergas; šuolių į tolį – V. Staputis, F. Šmidtas; šuolio į aukštį su kartimi – F. Gavėnas; disko metimo – Jakštys, B. Pašeris; rutulio stūmimo – M. Klingeris. Moterys rekordininkės: bėgimo – E. Kveselytė, A. Prangaitė; šuolio į tolį – L.Cimermanaitė, E. Linkaitė; šuolio į aukštį – H. Makšinaitė; disko metimo ir rutulio stūmimo – M. Šteinaitė; ieties metimo – L. Cimermanaitė (dar lengvoji atletika). Daugelio plaukimo rungčių rekordininkais tapo A. Finkas, H. Ypachaitė, H. Loptienė, Javšicaitė. Sunkiosios atletikos rungtyse pasižymėjo R. Bertulaitis, I. Taujanskas, P. Platkauskas. Taikliausi šauliai: V. Kačergius, S. Traškevičius, E. Jankauskas, S. Daugėla, V. Miliauskas.

L: Mūsų rytojus. 1936, nr. 79 (677), p. 6; Mokslo dienos. 1938, nr. 56, p. 344; Kurschat H. A. Das Buch vom Memelland. Oldenburg, 1990; Lietuvos sporto žinynas. Xl, V., 1999.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Vytauto Didžiojo gimnazijos gimnastai, 1933 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus

Iliustracija: Klaipėdos jaunieji budžiai svečiuose pas seniūną Pinkį, 1929 / lš Eriko Purvino rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos mokytojų seminarijos kumščiasvydžio (rankinio) varžybų laimėtojos (3 klasė): antra – Marija Labrencytė, trečia – Ieva Pilozaitė, ketvirta – Gertrūda Kalvaitytė, 1930 / Iš Domo Kauno rinkinio