Klaipėdos kraštas XIII a.–1919
Klapėdos krãštas XIII a.–1919, pamario baltų etninė teritorija Nemuno žemupio dešiniajame krante, Mažosios Lietuvos šiaurinė dalis. Apėmė Pilsotą (ten gyveno kuršiai), dalį pietinio Kuršo ir šiaurinių Skalvos žemių. Nuo XIII a. skalvių ir kuršių žemėse ėmė kurtis žemaičiai. Klaipėdos krašto šiaurvakarinė dalis ilgainiui priklausė žemaičiams. Iš minėtų ir kitų baltų Mažojoje Lietuvoje susidarė lietuvininkų etnokultūrinė grupė. 1252 Livonijos ordino ir Kuršo vyskupo kariuomenė Danės dešiniajame krante pastatydino Memelburgo pilį; ji tapo agresijos prieš vakarų lietuvius ir kitus baltus židiniu. Užkariautoje teritorijoje vokiečių riteriai įsteigė komtūriją (centras Klaipėdoje). Ties Klaipėda tada gyveno žemaičiai, Šilutės ir Pagėgių apylinkėse – skalviai, tarp jų – kuršiai. Tuomet nebebuvo Klaipėdos krašto nustatytų ribų. 2/3 Klaipėdos miesto ir krašto Livonijos ordinas 1328, o 1392 likusią teritoriją Kuršo vyskupas perleido galingesniam Kryžiuočių ordinui. Žemaičiai ir sembai daug kartų puolė Klaipėdos pilį bei miestą, bet kryžiuočių išvyti nepajėgė. Nors Žalgirio mūšyje (1410) Kryžiuočių ordinas sutriuškintas ir vokiečių kolonijinė valstybė Prūsoje nusilpo, pagal Torunės (1411) ir Melno (1422) taikos sutartis Klaipėdos kraštas liko Ordino valdose. Melno taikos sutartyje nustatytos tikslios Klaipėdos krašto ribos – valstybės siena, nepasikeitusi iki 1919. Vėliau Klaipėdos kraštas priklausė Prūsijos kunigaikštystei (1525–1701), karalystei (1701–1918). Nuo 1525 Klaipėdos krašto dalyje vietoj senosios komtūrijos sudaryta Klaipėdos apskritis (vok. Hauptamt Memel). Įėjo į Lietuvos provinciją, nuo 1736 – į Lietuvos departamentą. Per 1815–1818 Prūsijos administracinę reformą Klaipėdos apskritis priskirta Karaliaučiaus apygardai, o sudaryta Šilutės apskritis palikta Gumbinės apygardai. Krašto rytinės dalys priklausė Pakalnės, Tilžės, Ragainės apskritims.
L: Gudavičius E. Kryžiaus karai Pabaltijyje ir Lietuva XIII amžiuje. V., 1989; Ivinskis Z. Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. V., 1991; Gelžinis M. Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva. V., 1996.
Algirdas Matulevičius
Vytautas Šilas