Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Klaipėdos apskritis

administracinis teritorinis vienetas, sudarytas po Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo (1525).

Klapėdos apskrits, sudaryta po Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo (1525). Minėta 1572. Iš pradžių vadinta vok. Hauptamt Memel. Visišką apskrities statusą su atitinkamomis struktūromis kaip ir kitos Prūsijos apskritys gavo per 1815–18 administracinę teritorinę reformą (imta vadinti Kreis Memel). Iki 1871 priklausė Prūsijai, 1871–1919 – Vokietijai. Klaipėdos apskrities ribos kito. 1736 apskrityje buvo 5 valsčiai (Klemiškės, Priekulės, Rusnės, Klaipėdos, Sendvario, Šilokarčemos), 1905 – 19 (Agluonėnų, Barškių, Budelkiemio, Dirvupių, Ditavos, Dovilų, Gelžinių, Kalotės, Kebelių, Kretingalės, Kunkių, Kuršių nerijos, Priekulės, Sakūtėlių, Sėlinų, Trušelių, Venckų, Vytaučių, Žardės). 1920 Klaipėdos apskritis priskirta Klaipėdos kraštui, 1923 su juo atiteko Lietuvai. 1934 apėmė 1057 km2 su 30 316 gyventojų Buvo 201 kaimas, 33 dvarai, 22 valsčiai, 19 valdiško miško apygardų. Apskrities valdybos žinioje buvo 50,4 km valstybinių, 121,2 km apskrities plentų ir 1 837 km žvyrkelių. Veikė 62 vieškelių sąjungos (žemės savininkų bendrijos), prižiūrinčios 176 km žvyrkelių; 44 melioracijos sąjungos, turėjusios 9 000 ha žemės. 1934 apskrities sąmata buvo 785 000 Lt. 1939 kovą nacių okupuota ir prijungta prie Rytprūsių Gumbinės apygardos. Plotas (su Klaipėda) 1925 buvo 1 094 km2. Pagal oficialiąją statistiką, 1825 buvo 18 554, 1861 – 34 553, 1890 – 40 128, 1910 – 40 502, 1925 – 30 049, 1937 – 33 336 gyventojai (be Klaipėdos). Centras – Klaipėda.

L: Savivaldybė, 1934, nr. 8.

Leonardas Poviliūnas

TLE