Karaliaučiaus universiteto biblioteka

Karaliáučiaus universitèto bibliotekà įsteigta 1542 kartu su universiteto pirmtaku partikuliaru. 1827 Karaliaučiaus universiteto biblioteka sujungta su Pilies biblioteka ir pavadinta Karališkąja ir universiteto, 1918 – Valstybine ir universiteto biblioteka. Veikė keliolika jos padalinių (fakultetų, seminarų, observatorijos bibliotekų ir skaityklų). Fondo komplektavimo svarbiausieji šaltiniai buvo spaudinių privalomieji egzemplioriai, gaunami iš Rytų ir Vakarų Prūsijos leidyklų, dovanos ir leidinių pirkimas. Knygų daugiausia aukota XVI–XVIII amžiuje. Per Antrąjį pasaulinį karą Karaliaučiaus universiteto biblioteka buvo papildoma okupuotuose kraštuose hitlerininkų prisiplėšta literatūra. Fondą 1746 sudarė 4000, 1789 – 7500, 1829 – 60 000, 1893 – 210 000, 1908 – 300 000, 1927 – 422 000, 1940 – 650 000 tomų. Veiklos pabaigoje Karaliaučiaus universiteto biblioteka buvo viena didžiausių Vidurio ir Rytų Europos universalių humanitarinių mokslų literatūros bibliotekų. Kaupti specialūs kantianos, prūsistikos, baltistikos, rosikos ir muzikos leidinių fondai. Buvo gausus lieuviškų ir lituanistinių leidinių rinkinys, pradėtas komplektuoti XVIII amžiuje. Po Pirmojo pasaulinio karo turėjo apie 50 XVI–XVIII a. lietuviškų knygų, tarp jų beveik visus Martyno Mažvydo, Baltramiejaus Vilento, Jono Bretkūno kūrinius. Komplektavo Didžiosios Lietuvos svarbiausius leidinius. Studijuodami lituanistiką Karaliaučiaus universiteto bibliotekoje nuo XIX a. pradžios dirbo Vilniaus, XX a. I pusėje Kauno universiteto istorikai ir filologai, žymūs Europos mokslininkai Augustas Schleicheris, Leopoldas Geitleris, Piotras Kepenas, lietuviai rašytojai Simonas Stanevičius, Laurynas Ivinskis, Maironis, kalbininkas Kazimieras Būga. Bibliotekos lietuviškus spaudinius bibliografavo Silvestras Baltramaitis, Maurikijus Stankevičius, Vaclovas Biržiška. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje vertingiausi Karaliaučiaus universiteto spaudinių fondai bei archyvas buvo evakuoti ir atsidūrė Vokietijoje bei Lenkijoje, o likę Karaliaučiuje bei išslapstyti Rytprūsių dvaruose ir pilyse – Lietuvoje ir SSRS, tačiau didesnė jų dalis dingo.

Domas Kaunas

Iliustracija: Karaliaučiaus karališkosios ir universiteto bibliotekos knygų antspaudas, XX a. pradžia

Iliustracija: Karaliaučiaus karališkoji ir universiteto biblioteka

Iliustracija: Kalbininkas Viktoras Falkenhahnas su žmona Nina prie Jono Bretkūno rankraščių Karaliaučiaus valstybinėje ir universiteto bibliotekoje, 1937 / Iš Ninos Justickajos rinkinio