atsiminimai

atsiminmai, memuãrai, pasakojamasis kūrinys, kurio turinį sudaro autoriaus atsiminimai apie savo ir amžininkų gyvenimą, matytus ar patirtus įvykius. Memuarams būdingas pasakojimas pirmuoju asmeniu, kronikinė užrašų forma, faktų pateikimas, dokumentų, dienoraščių, laiškų naudojimas. Atsiminimai artimi autobiografijai (kai kurie kūriniai laikomi ir atsiminimais, ir autobiografija). Kartais atsiminimai turi siužetą; juose būna menine išmone pagrįstų vaizdų, dialogų, veikėjų psichologinės analizės elementų ar kitų grožinės literatūros bruožų; tokie atsiminimai vadinami beletrizuotais. Seniausiais Mažosios Lietuvos lietuvių atsiminimais galima laikyti Tolminkiemio kunigo Kristijono Donelaičio XVIII a. įrašus ir užrašus, kuriuos jis darė bažnyčios metrikų ir kitose knygose. Juos nuo 1896 skelbė Franzas Oskaras Tetzneris žurnale Altpreussische Monatsschrift ir kitur. Po karo su Prancūzija Martynas Liudvikas Rėza parašė atsiminimus Nachrichten und Bemerkungen aus den Feldzügen des Jahres 1813 und 1814 aus dem Tagebuche eines Feldgeistlichen [Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius, pateiktos iš karo kapeliono dienoraščio]. J. Schiekoppas 1881 (II leid. 1930) išleido žymiausio XIX a. Mažosios Lietuvos etnografo Eduardo Giseviaus autobiografiją. Svarbūs atsiminimai: Jono Grigolaičio Nacių pragare (1948); Vydūno Kalėjimas-Laisvėjimas (1947). Spaudoje atsiminimų paskelbė Martynas Jankus, jo dukterys, Martynas Brakas, Martynas Gelžinis, Hermanas Jokūbas Jakužaitis (šis - apie Vydūną), Jurgis Plonaitis, Kristupas Plonaitis, buvęs sukilimo Klaipėdos krašte vyriausiasis vadas Jonas Budrys, ilgametis Klaipėdos krašto komendantas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas Raimundas Liormanas (apie Klaipėdos kraštą, kai jį valdė Lietuva), Jonas Vanagaitis (almanache Kovos keliais, 1938), Erdmonas Simonaitis, Martynas Anysas, Ansas Lymantas, Vilius Bajoras, M. Gaigalaitienė, Vilius Gaigalaitis (Atsiminimai, išleisti 1998 Klaipėdoje), Vilius Pėteraitis, Martynas Klumbys (Aš vislab galiu per tą, kurs mane galinčiu daro, 1993), Mykolas Šlaža (Žvėrys žmogaus pavidalu; vokiškas leidimas Bestien in Menschengestalt, 1995), Alfredas Vėlius (Inkaras, 1995). Knygoje Lietuvininkų žodis (1995) išspausdinti Lidijos Bajoraitės, Jono Jurgio Gocento, Marinkės Klingerytės-Stankevičienės, Emilio Kraštinaičio, Marijos Krukytės, Jurgio Plonaičio, Jurgio Reisgio, Martyno Reinholdo Tydecko atsiminimai. Atsiminimus rašė ir Endrius Karalius, Anė Karvelienė bei kiti. Rašytoja Ieva Simonaitytė parašė autobiografinę trilogiją ...O buvo taip (1960), Ne ta pastogė (1962), Nebaigta knyga (1965), atsiminimų knygą Gretimos istorijėlės (1968). Nemažai atsiminimų, pirmiausia apie sovietų okupuotą savo Tėvynę, vietos gyventojų tragediją, sovietinį genocidą, parašė po Antrojo pasaulinio karo Vokietijoje gyvenantys rytprūsiečiai ir memelenderiai.

LE

Algirdas Matulevičius