Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Vladas Mironas

Vladislovas Mironas, kunigas, XX a. visuomenės ir valstybės veikėjas, politinis kalinys.

Mirõnas Vladas, Vladislovas 1880 VI 22Kuodiškiuose (Rokiškio aps.) 1953 II 17Vladimire (Rusija), kunigas, visuomenės ir valstybės veikėjas, politinis kalinys. 1901 baigė Vilniaus kunigų seminariją, 1904 – Peterburgo dvasinę akademiją (įšventintas kunigu). Nuo 1907 Lietuvių mokslo draugijos narys. 1917 V 25 pasirašė Politinio Lietuvių biuro parengtą Memorandumą dėl Lietuvos valstybingumo atkūrimo, įteiktą Vokietijos karinei valdžiai. Lietuvių konferencijos Vilniuje delegatas (1917 IX 18–22), išrinktas į Lietuvos Tarybą, jos antrasis vicepirmininkas. 1918 II 16 Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras. 1929–1938 Lietuvos Respublikos kariuomenės vyriausiasis kapelionas. Apdovanotas Ldk Gedimino I laipsnio ordinu (1938). 1938 II 14 Lietuvoje amnestuoti paskutiniai naciai – Neumanno-Sasso bylos nuteistieji. 1938 III 24 atsistatydino Juozo Tūbelio vadovaujamas XVII Lietuvos Respublikos Ministrų kabinetas. Mironas tapo naujai sudaryto XVIII (1938 III 24–1938 XII 5) ir XIX (1938 XII 5–1939 III 28) Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto ministru pirmininku. 1938 IV 22 jo vadovaujamas ministrų kabinetas svarstė Vokietijos pateiktus kaltinimus dėl Klaipėdos krašto. Dėl jų pakeista dalis krašto valdininkų (1938 VII 10 krašto komendanto pareigas pradėjo eiti Andrašiūnas). 1938 X 14 krašto vokiečiai nekliudomai įkūrė nacionalsocialistinės pakraipos organizaciją Memeldeutscher Kulturverband. Mironas pareiškė, kad nuo 1938 XI 1 Klaipėdos krašte panaikinamas karo stovis, taip siekiant pagerinti Lietuvos ir Vokietijos tarpusavio santykius; tačiau rinkimai į VI Klaipėdos krašto seimelį (1938 XII 11) juos komplikavo. Tada vokiečiai pateikė vieningą kandidatų sąrašą Memeldeutsche Liste; skelbė, kad šie rinkimai – visų klaipėdiškių pasisakymas už vokiečių anšliusą, laimėjo rinkimus. 1938 XII 12 Klaipėdos krašto gubernatoriumi paskirtas mažlietuvis Viktoras Gailius. Tačiau seimeliui ir Direktorijai pradėjo vadovauti pagal vokiečių sąrašą išrinkti asmenys. Mironas manė, kad Klaipėdos krašto likimas priklauso tik nuo didžiųjų valstybių-signatarių sprendimų, todėl stiprino Lietuvos ekonomines pozicijas jame. 1938 XII 23 Mironas Lietuvos Respublikos Seime pabrėžė, kad Klaipėdos krašto statutas privalo būti krašto ir Lietuvos taikių santykių pagrindas. Jo vadovaujama vyriausybė, vykdydama Vokietijos reikalavimus dėl Klaipėdos krašto valdymo, 1939 I 1 iš jo atšaukė Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo policiją. Mironas pareiškė, kad Lietuvos vyriausybė atsižvelgs į Klaipėdos krašto vadovaujančių sluoksnių ir Vokietijos nusistatymą tvarkytis savarankiškai (vadovaujantis nacionalsocialistine ideologija) ir nesiruošia varžyti autonominių krašto valdžios organų. Mironas tikėjo, kad naujai sudaryti autonominiai valdžios organai laikysis Klaipėdos krašto statuto reikalavimų. 1939 II 15 Memeldeutscher Kulturverband pirmininkas įteikė raštą, kuriame konstatavo, kad vokiečių mažumą Lietuvoje sudaro 35 000 gyventojų; pareikalavo jiems atidaryti 25 vokiškas mokyklas ir įsteigti 12 naujų jo organizacijos skyrių. Netrukus Vokietija įteikė Lietuvai ultimatumą dėl Klaipėdos krašto. Mirono vadovaujamas Ministrų kabinetas jį priėmė. 1939 III 22–23 nacių okupuotas Klaipėdos kraštas. Mirono vadovaujamas XIX Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas atsistatydino. 1940 VII 26 Mironas sovietų suimtas, 1941 Vokietijai okupavus Lietuvą, jis išsilaisvino iš kalėjimo. 1944 VIII 23 sovietai jį vėl suėmė. 1945–1946 Mironas klebonavo Vilniuje. 1946 II 5 vėl kalintas Vilniuje. 1947 VIII 23 nuteistas 7 metus kalėti. Išvežtas į Vladimiro kalėjimą (Rusija), čia žuvo.

L: Klaipėdos krašto žinios, nr. 107, 1938 XI 4; Ministro pirmininko Vl. Mirono pareiškimas spaudai Klaipėdos krašto reikalu // Lietuvos aidas, nr. 45, 1939 I 28; Čepėnas P. Naujųjų laikų Lietuvos istorija. T. II, Čikaga, 1986; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992; Gelžinis M. Mūsų gimtinė Mažoji Lietuva. V., 1996; Lietuvos gyventojų genocidas 1939–1941 m. T. I, V., 1999; LE.

Algirdas Antanas Gliožaitis

Iliustracija: Vladas Mironas