vandens sportas

vandeñs spórtas, vandenyje kultivuojamos sporto šakos. Mažojoje Lietuvoje populiari vandens sporto šaka XIX a.–XX a. pradžioje buvo plaukimas. Klaipėdoje pradėtas kultivuoti 1831, mokytojui Heinrichui Ziemui Danės upėje įrengus plaukimo trasą. Buriavimo Mažojoje Lietuvoje pradininkas – Klaipėdos pirklys Johnas Masonas (m. 1896), pradėjęs buriuoti su jachta Kibitz. Kūrėsi įvairūs irklavimo klubai. 1928 Gumbinėje įsteigtas jaunimo jūrinis klubas, jo nariai pasistatė įvairių modelių jūrinių valčių (iki 10 vietų), ypač populiarus buvo kateris Kamerun. Net Antrojo pasaulinio karo metu (1943 per Sekmines) Unguros apylinkėse vyko irkluotojų regatos. Jose dalyvavo įvairių valčių komandos: vyrų-moterų keturvietės su vairininku ir be jo, t. p. dvivietės. Paskutinė irkluotojų regata vyko 1944 V–VI. Per šventes buvo rengiami vieši vvandens sporto pasirodymai. Kasmet per Sekmines Juodkrantėje vykdavo tradiciniai žvejų buriuotojų suvažiavimai, laivų paradas, kiudelio valčių lenktynės ir kita. Sportinius žygius į jūrą pirmiausia pradėjo rengti Klaipėdos organizuotas jaunimas. Geriausi buriuotojai buvo Valteris Didžys, Kristupas Plonaitis ir Martynas Brakas, jie pradėjo kurti jūrų skautų organizaciją. Vandens sportą kultivavo Klaipėdos sporto sąjunga.

Dar skaitykite: jachtklubas, Klaipėdos sportininkai.

L: Lietuvos sporto žinynas, t. 1–2. V., 1999; Gumbinner Heimatbrief. Nr. 633186. Dezember, 1986, Nr. 663186. Dezember, 1987.

Iliustracija: Kuršių marių buriuotojų regata ties Klaipėda, apie 1920 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Irkluotojų varžybos Priegliuje, iki 1944 / Iš MLEA