plaukimas

plaukmas, XIX a.–XX a. pradžioje populiari Mažojoje Lietuvoje sporto šaka. 1831 fizinio lavinimo mokytojas Heinrichas Ziemas Klaipėdoje Danės upėje įrengė plaukimo trasą. Männer-Turnverein [Vyrų gimnastikos draugija] narys Gottliebas Stangė 1920 atidarė nuosavą plaukimo skyrių. Jo veiklai išaugus, įkurtas klubas Poseidonas (pirmininkas G. Stangė, nariai – Schwellnus (Švelnius), Hülsenas ir Rohdė). 1928 Poseidonas persikėlė į Smiltynę. Čia netrukus susikūrė ir Schwimmen Sport Verein, SSV [Plaukimo sporto sąjunga]. 1932 nuo Poseidono atskilo grupė jo narių ir sukūrė Memeler Schwimm Club, MSC [Klaipėdos plaukimo klubas]. Klubai turėjo savo emblemas. 1934 Danėje įrengtas plaukimo baseinas (vadovas M. Gruberis). Ten ir Kuršių mariose vykdavo plaukimo varžybos bei sporto šventės. Nuo 1934 Klaipėdos plaukikai aktyviai dalyvavo Lietuvoje rengtose varžybose, įvyko keli Klaipėdos–Kauno renginiai. 1934 Poseidono plaukikas A. Finkas, plaukdamas laisvuoju stiliumi 100, 200, 400 ir 1000 m bei 100 m nugara, pasiekė Lietuvos rekordus, o šio klubo komanda (V. Makareinis, A. Sabalius, F. Otas ir A. Finkas) tapo Lietuvos rekordininke estafetėje 4×100 m; MSC atstovas S. Gregošius pasiekė Lietuvos rekordus 100 ir 200 m plaukdamas krūtine, šio klubo komanda (A. Polianas, S. Gregošius, B. Šidaitis) buvo kombinuotos estafetės 3×100 m rekordininkė. Iš SSV pasižymėjo moterys: H. Ypachaitė rekordą pasiekė 100 m plaukdama laisvuoju stiliumi, H. Lopatienė – 100 ir 200 m plaukdama krūtine, 100 m – nugara. 3 kartus rekordus gerino Klaipėdos Bar Kochba klubo atstovė Javšicaitė 50 m plaukdama nugara. Ji su komandos draugėmis Landau ir V. Benjaminaite 1936 nugalėjo kombinuotos estafetės 3×50 m plaukime. Atviri plaukimo baseinai netenkino Klaipėdos plaukikų, siekusių gerų rezultatų. 1910 Tilžėje įkurto Tilsiter Schwimm Club [Tilžės plaukimo klubo] nariai siekė ištisus metus plaukioti Nemune. Pirmasis krašte plaukimo sporto klubas Königsberger Schwimm–Club, KSC [Karaliaučiaus plaukimo klubas] įsteigtas 1901; 1904 Karaliaučiuje įkurtas antrasis plaukimo klubas – SC Prussia. Klubai rengdavo 3 ir 5 km plaukimo varžybas Priegliuje. 1914 Karaliaučiuje įkurtas SC Hansa. Po Pirmojo pasaulinio karo plaukimas pradėtas kultivuoti kaip varžybinė sporto rungtis, rengtos įvairios varžybos (joms trukdė vėsus klimatas – vėlai įšylantis vanduo, stiprios srovės Baltijos pakrantėse). Svarbiausi centrai liko Karaliaučius ir Tilžė. Pilkalnyje ir Tilžėje įrengtos plaukimo trasos. 1931 (po 3 metų treniruočių Piliavos plaukimo klube) 15 vaikinų ir merginų (16–19 m.) iš Piliavos per Aismares nuplaukė į Balgą, 13 km distancijai sugaišę 7 valandas. 1932 Balgos sporto draugijos nariai Aismarėmis 9 km nuplaukė per 3 val. ir 20 minučių. 1937 Rytprūsiuose veikė 55 plaukimo draugijos su 2547 nariais. Anni Weynell (gimusi 1904 Tepliavoje–?) 1928 pasiekė pasaulio rekordą ilgalaikio plaukimo rungtyje. Iš žvejų giminės kilusi gelbėtoja (išgelbėjo 25 skendusius žmones) ir vėliau garsėjo plaukdama itin ilgus nuotolius (1931 perplaukė Lamanšą per 8 val. ir 3 min.), tarp veteranų pasižymėjo ir po Antrojo pasaulinio karo.

L: Kurschat H. A. Das Buch vom Memelland. Oldenburg, 1990; Joost P., Kochler J. Altes und Neues aus Tilsit. Kiel, 1983; Beutner B. Außergewöhnliche ostpreußische Frauen. Hamburg, 1996; Lietuvos sporto žinynas. T. 1. V., 1999.

Leonardas Poviliūnas

Martynas Purvinas

Iliustracija: Gumbinės miesto plaukimo baseinas Pisos paupyje, 1942 / Iš MLEA