skautai

visuomeninė vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo organizacija.

skáutai, visuomeninė vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo organizacija, siekianti išauklėti savo narius dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais, sąmoningais žmonėmis ir valstybės piliečiais. Skautų šūkis – Dievui, Tėvynei, Artimui. Savo tikslus įgyvendina rengdama žaidimus, iškylas, stovyklas, įtraukdama juos į praktinę visuomenės veiklą. Pirmieji Klaipėdos krašte įsikūrė jūros skautai. 1925 I 20 Martynas Brakas, vadovavęs jūros skautams, įsteigė mišrią skautų draugovę ir iki 1928 vadovavo visam skautų sąjūdžiui Klaipėdoje. 1930 (ar 1931) Pagėgių Kristijono Donelaičio gimnazijoje įsteigta skautų skiltis, kuri 1934 I 21 išaugo į Rambyno draugovę (vadovas V. Urbonas), o vėliau ir į Martyno Jankaus draugovę. 1932 įsteigta jaunųjų skautų ir skaučių draugovė (vadovė E. Plokštytė), 1936 – Pagėgių vietininkija (vadovas J. Vainauskas). Skautai mokėsi stovyklauti, vaidybos meno, išleido Rambyno vaizdelius (platindavo per Rambyno šventę), rengdavo šventes, sukaktuves, minėjimus su dainomis, tautiniais šokiais, vaidinimais; prižiūrėdavo kapus. 1931 Pagėgiuose įsteigta Birutės draugovė (vadovės Olga Paulikienė-Pacaitė, J. Jakštaitė), vėliau Kunigaikštienės Onos draugovė (vadovė S. Petrusevičiūtė), Gražinos draugovė (vadovė B. Petrusevičiūtė). Jos priklausė Tauragės tuntui. Su skautėmis dirbo P. Grudzinskaitė, mokytoja B. Pajėdaitė. 1935 Birutės draugovė surengė Vasario 16-osios minėjimą. Nuo 1933 Šilutėje veikė skaučių skiltis (vadovė D. Jonušaitytė). 1935 Elnių skilčiai vadovavo A. Sakalauskas. Vėliau įsteigta K. Donelaičio draugovė, 1936 Vilkyčiuose – V. Kudirkos draugovė (vadovas A. Antanėlis).

Algirdas Červinskas

Iliustracija: Skautų emblema išeivijos lietuvių spaudoje

Iliustracija: Pagėgių vietininkijos skautės Marijos Paliokaitės liudijimas, 1937 / Iš Marijos Paliokaitės šeimos albumo

Iliustracija: Klaipėdos jūrų skautų budžių iškyla pas Kuršių marių žvejus: pirmas – Erikas Purvinas, šeštas – Knopfmileris, aštuntas – V. Bakūnas, devintas – Ansas Deckys, dešinėje – trys žvejai, 1929 / Iš Rūtos Purvinaitės šeimos albumo

Iliustracija: Klaipėdos skautai pasitinka pasaulio skautų vadą Badeną Powelą, 1933 / Iš Domo Kauno rinkinio

Iliustracija: Skautų tuntininkas dailininkas Eugenijus Kulvietis, apie 1930 / Iš Eugenijos Žemaitienės šeimos albumo

Skautų emblema išeivijos lietuvių spaudoje

Pagėgių vietininkijos skautės Marijos Paliokaitės liudijimas, 1937 / Iš Marijos Paliokaitės šeimos albumo

Klaipėdos jūrų skautų budžių iškyla pas Kuršių marių žvejus: pirmas – Erikas Purvinas, šeštas – Knopfmileris, aštuntas – V. Bakūnas, devintas – Ansas Deckys, dešinėje – trys žvejai, 1929 / Iš Rūtos Purvinaitės šeimos albumo

Klaipėdos skautai pasitinka pasaulio skautų vadą Badeną Powelą, 1933 / Iš Domo Kauno rinkinio

Skautų tuntininkas dailininkas Eugenijus Kulvietis, apie 1930 / Iš Eugenijos Žemaitienės šeimos albumo