Sudargas

Sudárgas, kaimas 10 km į pietvakarius nuo Jurbarko, 5 km į pietryčius nuo Smalininkų, prie pat Didžiosios ir Mažosios Lietuvos sienos, Nemuno kairiajame krante. Pavadinimas kilo nuo Žemaitijos didiko Sudargo, kurį mini kryžiuočių kronikos XIII–XIV a. sandūroje. XIV a. pradžioje buvo lietuvių pilis, 1317 kryžiuočiai ją sudegino. XVI a. pradžioje Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karalienės Bonos pastangomis įkurtas karališkasis kaimas (priklausė Jurbarko valsčiui), 1561 Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto įkeistas Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui, 1567 grąžintas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1561 turėjo 46 valakus žemės. Apie 1636–1639 pastatyta pirmoji koplyčia, apie 1749 medinė bažnyčia, Jurbarko filija. Savarankiška parapija tapo 1752. 1781 Sudargas gavo turgų ir prekymečių privilegiją, 1792 – Magdeburgo teisę. XIX a. įsteigta evangelikų liuteronų bažnyčia, katalikų ir evangelikų liuteronų parapinės mokyklos. Išplitus sielių plukdymui XIX a. pabaigoje Sudargas virto medienos plukdymo uostu. Nemunu plukdoma mediena čia būdavo iškraunama, supjaustoma ir laivais gabenama į Prūsiją. XIX a. II pusėje per Sudargą iš Prūsijos į Rusiją kontrabanda gabentos kai kurios prekės, daugiausia spiritas. Per Sudargą iš Prūsijos gabenta draudžiama lietuviška spauda. Nepriklausomybės metais Sudargas priklausė Kidulių valsčiui, turėjo pradinę mokyklą (Sudargo pradžios mokykla), kooperatyvą, kelias parduotuves, policijos punktą, pasienio policijos rajono įstaigą, paštą, šaulių namus (pastatyti 1939), sinagogą. Antrojo pasaulinio karo metu Sudargas sudegė, sovietiniais metais atkurtas. XVIII a. pabaigoje turėjo per 300 gyventojų, 1789 buvo 21 kiemas, 1800 – 227 (ir 26 kiemai), 1827 – 370, 1897 – 905 (1912 sudegė 15 kiemų), 1923 – 257 (ir 34 kiemai), 1939 – apie 400 gyventojų. Prie Sudargo, Nemuno kairiajame krante, 1 km ruože yra 4 piliakalniai: Balnakalnis, Žydkapiai (yra žydų kapinės), Piliakalnis, Vorpilis. Balnakalnyje rasta medinės gynybinės sienos likučių, Žydkapiuose – kultūrinis sluoksnis su grublėtąja ir lygiu paviršiumi keramika, gyvulių kaulais. Piliakalniai naudoti I tūkstantmečio pradžioje ir viduryje; ypač svarbūs jie buvo XIII–XIV a. lietuvių karų su kryžiuočiais metu. Sudarge palaidoti Serafinas Kušeliauskas, kunigas ir knygnešys Martynas Sederavičius (1829–1907).

Dar skaitykite: Sudargo evangelikų liuteronų parapija, Sudargo katalikų parapija.

L: Kviklys B. Mūsų Lietuva, t. 3. Boston, 1966; Kondratas B. Kūrėjų pėdsakais. V., 2004.