Mažosios Lietuvos
enciklopedija

sieliai

sieliai, sutvirtintų rąstų (rečiau ir kitos miško medžiagos, pvz., popiermalkių) laikina, vienkartinė transportavimo priemonė, plukdoma upėmis, mažiau ežerais, t. p. jūra. Atsirado senovėje kaip primityvus kelių surištų rąstų junginys. Ilgainiui išsirutuliojo į sudėtingą įrenginį. Pastaraisiais amžiais sieliai susidėjo iš kelių ar keliolikos dalių – vadinamųjų geinių, arba lovų. Geinio plotis tolygus sielio pločiui (20–30 rąstų, t. y. 8–9 m…

seliai, sutvirtintų rąstų (rečiau ir kitos miško medžiagos, pvz., popiermalkių) laikina, vienkartinė transportavimo priemonė, plukdoma upėmis, mažiau ežerais, t. p. jūra. Atsirado senovėje kaip primityvus kelių surištų rąstų junginys. Ilgainiui išsirutuliojo į sudėtingą įrenginį. Pastaraisiais amžiais sieliai susidėjo iš kelių ar keliolikos dalių – vadinamųjų geinių, arba lovų. Geinio plotis tolygus sielio pločiui (20–30 rąstų, t. y. 8–9 m), ilgis priklausė nuo surištų rąstų ilgio. Sielių ilgis prilygo jungiamų vienas paskui kitą geinių ilgių sumai. Didelį sielį sudarydavo 8–12 geinių, tad visas sielis nutįsdavo iki 120 m ilgio, jo medienos tūris siekdavo 300 ir daugiau kietmetrių. Geinių plotis ir skaičius sielyje priklausė nuo upės dydžio. Plukdytų mažesnėmis upėmis (Šventąja, Merkiu, Dubysa, Jūra ar Minija, t. p. Nemuno ir Neries aukštupiuose) sielių matmenys buvo mažesni. Nemune, žemiau Kauno, sieliai paprastai būdavo paplatinami ir sustiprinamas jų surišimas, ypač tie, kurie plukdyti Kuršių mariomis į Klaipėdą. Vieną sielį upe leisdavo 4–5 sielininkų įgula. Jų darbas buvo sunkus ir pavojingas. Nuo Seredžiaus iki Rusnės sielius nuplukdyti reikėdavo 4 dienų.

Arnoldas Piročkinas

Iliustracija: Rusnės sielininkai XIX a. pabaigoje / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio

Iliustracija: Sutvirtinami plukdomieji sieliai, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Sieliai kanale prie Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968