Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Žygimantas Augustas

Lietuvos didysis kunigaikštis (1529–1572), Lenkijos karalius (1530–1572).

Žygmantas Augùstas (1520 VIII 1 Krokuvoje 1572 VII 7 Knišine, Balstogės vaivadija), Lietuvos didysis kunigaikštis (1529–1572), Lenkijos karalius (1530–1572). Žygimanto Senojo ir Bonos Sforzos sūnus. Turėjo 4 seseris. Paskutinis valdovas iš Gediminaičių dinastijos. Motinos rūpesčiu, būdamas 2 metų, 1522 teisiškai paveldėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) sostą. 1529 X 18 Vilniaus arkikatedroje paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu; 1530 II 20 Krokuvoje vainikuotas Lenkijos karaliumi, užsitikrino sosto paveldėjimą. Faktiškai LDK valdė nuo 1544 (4 metus rezidavo Vilniuje). Tai stiprino LDK savarankiškumą nuo Lenkijos, ketinta Žygimantą Augustą vainikuoti Lietuvos karaliumi. Nuo 1548 visateisis abiejų valstybių vadovas. 1538 VI 16 pasirašė politinio pobūdžio vedybinę sutartį su Elžbieta Habsburgaite, Austrijos karaliaus ir būsimo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Ferdinando I dukterimi (susituokė 1543 V 6; 1545 VI 15 ji mirė). Valdant Žygimantui Augustui buvo stiprinama Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžia. 1545 su savo pusbroliu Prūsijos kunigaikščiu Albrechtu derėjosi dėl valstybinių sienų. XVI a. viduryje vykdė Valakų reformą, reglamenavo valstybinių dvarų tvarką, 1559 – valstybinių girių reviziją, 1564–1566 – LDK teisminę-administracinę reformą, 1566 patvirtino II Lietuvos Statutą. Iš pradžių Žygimantas Augustas priešinosi LDK ir Lenkjos unijai, tikėdamasis savo įpėdiniams palikti LDK sostą. Jam darė įtaką didikai Radvilos. 1547 Žygimantas Augustas slapta vedė Barborą Radvilaitę (mirė 1551). Trečioji Žygimanto Augusto žmona buvo imperatoriaus Ferdinando I duktė Kotryna Habsburgaitė (vedė 1553 VII 31). Didėjant ponų galiai, plečiantis Livonijos karui (1553–1583) Žygimantas Augustas jau siekė Lenkijos ir LDK unijos. Pastarosios bajorams pasipriešinus, prie Lenkijos buvo prijungtos nuo LDK atplėštos Ukrainos teritorijos, 1569 sudaryta Liublino unija. 1558–1583 kariavo su Rusija dėl Livonijos. Žygimanto Augusto ir LDK globai 1561 pasidavė Livonijos ordino magistras ir Rygos arkivyskupas. Panaikinus Kryžiuočių ordino valstybę, 1561–1562 dalis jo žemių prijungta prie LDK (nuo 1569 Abiejų Tautų Respublika, ATR). Žygimanto Augusto politikos planuose Karališkajai Prūsijai ir Prūsijos kunigaikštystei teko svarbi vieta. Plečiantis nesutarimams su Maskva ir numatant jos siekį plėsti įtaką Baltijos jūros regione, Prūsiją Žygimantas Augustas laikė pradine baze Baltijos jūros politikai realizuoti, kaip priešpriešą karui Livonijoje. Stiprinant Lenkijos įtaką prie Baltijos buvo ieškoma galimybės sudaryti sąjungą su Švedija ir susigiminiuoti su Vazų dinastija. Žygimantas Augustas stengėsi į savo pusę palenkti Vakarų Pamario kunigaikščius, su jais 1552 Gdanske sudarė sutartį. Mėgino Pamario kunigaikštį Joną Friedrichą, vėliau jo brolį Barnimą apvesdinti su savo seserimi Ona, palaikyti gerus santykius su svainiu, Braunschweigo kunigaikščiu Henriku Jaunesniuoju. Taip Žygimantas Augustas mėgino tarp imperijos kunigaikščių įgyti sau palankių žmonių. Iš pradžių Žygimantui Augustui buvo ištikima Lenkijos autonominė provincija Karališkoji Prūsija: ji pabrėžė priklausomybę karaliui, bet ne ATR. Turtingi Prūsijos miestai (Gdanskas, Torunė, Elbingas) noriai teikdavo karaliui paskolas. Gdansko kariuomenė ir karo laivynas Žygimanto Augusto vardu faktiškai valdė Baltiją. Žygimantas Augustas stiprino ATR įtaką Baltijos jūros regione, bet tai kirtosi su Gdansko interesais. Žygimantas Augustas siekė Karališkosios Prūsijos ir Varmės unijos su Lenkija. Tam pritarė Karališkosios Prūsijos bajorija, bet prieštaravo didieji miestai (Gdanskas, Torunė, Elbingas) ir Prūsijos didikai (susikūrė Gdansko ir Prūsijos didikų sąjunga.). Prūsijos kunigaikštystė siekė išlaikyti gerus santykius su Lenkija, stiprindama savo įtaką Lenkijos užsienio politikai. Nuo 1552 Prūsijos kunigaikštis Albrechtas bendradarbiavo su Žygimantu Augustu kuriant Livonijos prijungimo prie Lenkijos planą. 1563 susirgus kunigaikščiui Albrechtui politikos valdymą šalyje perėmė žmonės, siekę apriboti Prūsijos luomų įtaką ir susilpninti kunigaikštystės leninę priklausomybę nuo Lenkijos, visgi Žygimantas Augustas padėtį stabilizavo. 1562 į Lenkiją inkorporuotos turėjusios autonomijos statusą Osvencimo ir Zatoro kunigaikštystės. 1563 Žygimantas Augustas pripažino Hohenzollernams paveldėjimo teisę į Prūsijos kunigaikštystės, kuri buvo Lenkijos vasalas, sostą. Žygimanto Augusto laikais LDK palaikė gerus santykius su Krymo chanatu, nuo 1566 – su Turkija, nuo 1568 – su Švedija. Valdant Žygimantui Augustui ATR plito Reformacija. Reziduodamas Vilniuje savo dvare globojo humanizmo, renesanso ir reformacijos šalininkus, literatus, mokslininkus, menininkus. Tapęs Lenkijos karaliumi protestantų nebepalaikė, rėmė katalikus.

L: Cynarski S. Žygimantas Augustas. V., 2007; Gołębiowski E. Zygmund August: żyvot ostatniego z Jagiellonów. Warszawa, 1977.

Tomas Čelkis

Iliustracija: Žygimanto Augusto lietuviškasis antspaudas / Iš LE

Iliustracija: H. Sauerdummo raižinys „Žygimantas Augustas“ / Iš M. Kramerio veikalo „De originale et rebus gentis Polonarum“, 1555