Mažosios Lietuvos
enciklopedija

skulptūra

dailės šaka.

skulptūrà, dailės šaka. Mažojoje Lietuvoje paskirties, dydžių ir medžiagų požiūriais buvo labai įvairi. Naudotas akmuo, smiltainis (iš Gotlando salos), medis, molis, gipsas, stiukas, bronza, žalvaris. Skulptūromis, lipdiniais ir drožiniais puoštos krašto bažnyčios, pilys, rotušės. Be įvairių organizacijų, miestų bendruomenių, skulptūrų užsakydavo turtingieji miestelėnai, dvarininkai ir kiti. Didelėse miestų aikštėse statytos memorialinės, skveruose – dekoratyvinės skulptūros. Alegoriškų skulptūrų, portretinių biustų būta daugelyje visuomenės pastatų. Šie kūriniai dėl politinių priežasčių ir vertę turėjusių metalų per Antrąjį pasaulinį karą ir po jo sunyko, buvo išgrobstyti, perlydyti. Ilgą laiką žymesnių vietinių skulptorių krašte stigo, juos kviesdavosi iš kitų miestų, daugiausia – Berlyno. Techninius darbus atlikdavo vietiniai akmentašiai, metalo liejikai, medžio drožėjai. Nuo 1882 skulptorius pradėjo rengti Karaliaučiaus meno akademija. Ten dirbo skulptorius profesorius Johannas Friedrichas Reuschas (1843–1906). Vėliau aktyviai reiškėsi jo mokinys Stanislausas Caueris (1867–1943). XIX a. II pusėje Klaipėdoje skulptūrų dirbtuvę turėjo berlynietis dailininkas Brandenburgeris. Be kitų darbų jis sukūrė ir Šateikių (Žemaitija) katalikų bažnyčios altorių. XX a. pradžioje daug skulptūrų sukūrė Schmidtas-Kestneris, Hermannas Brachertas, Threyne’as, Daubertas. Gotikos laikotarpiu krašto bažnyčiose paplito antkapinės skulptūros. Palaidotus kilminguosius pagerbdavo reljefinėmis akmens plokštėmis, įterptomis į grindis. Kartais memorialines skulptūras įmontuodavo į vidinę bažnyčios sieną. Pvz., parapinėje Įsruties evangelikų liuteronų bažnyčios sienoje buvo įkomponuotos marmurinės 2 klūpančių sutuoktinių figūros (XVII a.), o krikštykloje stovėjo 2 medinės apaštalų figūros. Įsigalint barokui antkapinių paminklų bažnyčiose atsisakyta. Dėmesys sutelktas altorių puošybai, apaštalų, kitų biblinių veikėjų statulomis (daugiausia medinėmis). Pvz., triaukščio Toravos bažnyčios altoriaus kiekvienas aukštas papuoštas skulptūromis, o viršūnė užbaigta dar viena statula (dailininkas J. Ch. Doebelis, 1688). Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios altoriuje buvo medinės Kristaus ir Mozės skulptūros (dailininkas Albertis). Reljefais, skulptūromis, ornamentika puoštos bažnyčios sakyklos, vargonai, krikšto dubenys. Didieji miestai XIX a. puošti bronzinėmis paminklinėmis skulptūromis (dar skaitykite paminklai, 2). Žymiausios pastatytos Karaliaučiuje: karaliai Friedrichas I (1801, dailininkas Schlüteris), Friedrichas Wilhelmas III (1851), filosofas Immanuelis Kantas (1864, dailininkas Rauchas), kunigaikštis Albrechtas (1891, stovėjo priešais Karaliaučiaus pilies bokštą; skulptorius J. F. Reuchas), poetas Friedrichas Schilleris (dailininkas S. Caueris). Paminklinės skulptūros statytos ir kitur. Pvz., Tilžėje priešais rotušę stovėjo kraštiečio Maxo von Schenkendorfo paminklas. Poetas pavaizduotas su priesaikai pakelta ranka, kita ranka glaudžiantis prie krūtinės eilėraščius. Klaipėdoje 1896 atidengta paminklinė karaliaus Wilhelmo I statula (dailininkas R. Bärwaldas). Prie Danės, priešais rotušę, 1907 atidengta skulptūra „Borussia“ – moters figūra, simbolizuojanti iš Napoleono priespaudos išsilaisvinusią Prūsiją (skulptorius P. Breueris). 1912 Klaipėdos Teatro aikštėje pradėjo veikti poeto Simono Dacho atminimui įrengtas fontanas su bronzine Toravos Anikės skulptūra ir reljefiniu poeto portretu (skulptorius A. Kühnas). Miestus puošė alegorinės dekoratyvinės skulptūros. Skulptoriaus W. Rosenbergo simbolinių figūrų grupė Taika buvo Kaizerio Wilhelmo aikštėje Karaliaučiuje. Rotušių, biržų salėse, kitų visuomenės pastatų interjeruose puikavosi alegorinės skulptūros, monarchų biustai. Tokios 4 statulos (skulptorius Threyneʼas) stovėjo Karaliaučiaus senamiesčio parapijos name. Klaipėdos biržos salę puošė Taiką ir Teisingumą simbolizuojančios skulptūros, o miesto kareivines Prūsijos monarchų biustai. Mažiau sukurta dekoratyvinių skulptūrų parkams, skverams. 1940 Karaliaučiaus meno ir amatų mokyklos dėstytojas H. Brachertas šio miesto skverui sukūrė skulptūrą Vandens nešėja. Klaipėdoje 1913 pastatytas Gaidžio fontanas (skulptorius G. Jänschas). Dekoratyvinės skulptūros statytos turtuolių soduose, jų būta prie užmiesčio vilų. Gipsatūrų ir tiražuotų skulptūrų užsakovai buvo turtingieji miestiečiai, sekę stilius ir madas. Kartais prie namo, abipus paradinių laiptų, statytos liūtų, laikančių savininko herbą, figūros. Patalpų lubas puošdavo stiuko, gipso lipdiniais, kurie ypač įmantrūs ir dinamiški buvo baroko ir jugendo metu. Skulptūromis, lipdiniais puošti dvarų rūmų interjerai. XIX a. II pusės viduryje miestiečių namų fasadų puošybai plačiai naudotos Vokietijos fabrikų gausiai gamintos skulptūrų detalės: žalvariniai ir degto molio kapiteliai, kronšteinai, modiljonai ir kita. Nedidelių antikos, klasikinių skulptūrų kopijų būdavo ir miestiečių namuose. Šią tiražuotą produkciją mugėse pardavinėjo pirkliai. Tarpukaryje pastatyti visuomenės pastatai t. p. puošti skulptūromis. Pvz., Karaliaučiaus geležinkelio stoties portalas 1929 papuoštas 2 m aukščio skulptūrų grupe Chronos su 3 žirgais (skulptorius H. Brachertas). Numatyta nedidelėmis skulptūromis papuošti 1938 pastatytą Klaipėdos taupomosios kasos fasadą, bet nesuspėta – sutrukdė karas. Paminklinių skulptūrų bei kitų kūrinių Mažosios Lietuvos bei jos istorijos tematika sukūrė: Petras Deltuva (K. Donelaitis, 1974, Klaipėdoje), Vytautas Mačiuika (Herkus Mantas, 1976, Klaipėdoje), Regimantas Midvikis (M. Mažvydas, 1998, Klaipėdoje), Algimantas Bosas (M. Mažvydas, 1980, Klaipėdoje), Konstantinas Bogdanas (K. Donelaitis, 1964, Vilniuje; Lietuvių raštijos ir grožinės literatūros pradininkai, 1976–1979, Vilniaus universitetas), Motiejus Narbutas (medaliai Mažosios Lietuvos meno ir kultūros veikėjams atminti) ir kita.

L: XX a. lietuvių dailės istorija. I t. V., 1982; Dethlefsen R. Stadt- und Landhäuser in Ostpreussen. München, 1914; Sembritzki J. Geschichte der Stadt Memel. Memel, 1926; Budzinski R. Entdeckung Ostpreussens. Dresden, 1927; Gedächtnisausstellung Prof. Hermann Brachert. Stuttgart, 1979; Katalog Königsberger Kunstakademie 1845–1948. Duisburg, 1982; Ostpreussische Künstler in Kaliningrad. Berlin–Bonn, 1991.

Jonas Tatoris

Iliustracija: Klaipėdos Šv. Jono bažnyčios altorius, iki 1944 / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo

Iliustracija: Marijos skulptūra Judičių bažnyčioje (Karaliaučiaus priemiestis), iki 1944 / Iš knygos „Deutsche Staatenbildung und deutsche Kultur im Preußenlande“, 1931

Iliustracija: Du apaštalai Įsruties evangelikų liuteronų bažnyčios krikštykloje, 1638 / Iš Ulbrich A. knygos „Kunstgeschichte Ostpreußens“. Königsberg, 1932

Iliustracija: Paminklas Simonui Dachui (Taravos Anikė), iki 1944 / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo

Iliustracija: Laivininko skulptūra (1935) ant Klaipėdos namo sienos („Memel-Haus“) Hamburge, 2006

Iliustracija: Gintarinė statulėlė, 1650 / Iš knygos „Deutsche Staatenbildung und deutsche Kultur im Preußenlande“, 1931