Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Friedrich Wilhelm III

Frydrichas Vilhelmas III, Prūsijos karalius (nuo 1797).

Friedrich Wilhelm III (Frýdrichas Vlhelmas III) (1770 VIII 3 1840 VI 7), Prūsijos karalius (nuo 1797). Karaliaus Friedricho Wilhelmo II sūnus. Valdė Prūsiją Napoleono karų ir Šventosios Romos imperijos panaikinimo laikotarpiu. Buvo vienas svarbiausių Vienos kongreso, sprendusio Europos šalių teritorijų perdalijimo po Napoleono karų klausimus, dalyvių. 1805 XI 5 Potsdame pasirašė sąjungos sutartį su Rusijos caru Aleksandru I ir Austrijos imperatoriumi, bet 1805 XII 15 su Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu I sudarė žeminančią Prūsiją Schoenbrunno sutartį. 1806 karą su Prancūzija Prūsija pralaimėjo. Friedrichas Wilhelmas III su žmona Luize 1806–1809 gyveno Klaipėdoje, kuri nebuvo prancūzų okupuota; čia juos globojo ir lietuvininkai. Klaipėdoje Friedrichas Wilhelmas III 1807 pasirašė baudžiavos panaikinimo Prūsijoje ediktą. Su Napoleonu I 1807 VII 7 pasirašė Tilžės taikos sutartį. Karalystė neteko iki pusės savo valdų (į vakarus nuo Elbės upės ir lietuviškos Užnemunės). Dancigas tapo laisvuoju miestu. Prūsijos kariuomenė buvo sumažinta iki 42 000 žmonių. Friedrichas Wilhelmas III buvo priverstas daryti reformas. Jas 1807–1814 vykdė Prūsijos karalystės vyriausybės pirmininkas Heinrichas Friedrichas Steinas ir kancleris Karlas Augustas von Hardenbergas (Steino ir Hardenbergo reformos). 1812 II 24 Friedrichas Wilhelmas III buvo priverstas sudaryti su Napoleonu I sąjungą ir karui su Rusija paskyrė 20 000 žmonių korpusą, pats dalyvavo Napoleono I žygyje į Rusiją. Friedrichas Wilhelmas III apkaltino išdavyste Prūsijos generolą Yorką von Wartenburgą, kai šis 1812 XII 30 su Rusijos generolu I. Dibičiumi sudarė Tauragės konvenciją ir nustojo kariauti Prancūzijos pusėje. Napoleonui I traukiantis iš Rusijos, riedrichas Wilhelmas III 1813 paskelbė Prancūzijai karą. 1814 Prūsijoje įstatymu įvesta visuotinė karo tarnyba, ypač sunki ji buvo lietuviams. 1815 Friedrichas Wilhelmas III pažadėjo šaliai konstituciją, bet 1823 nutarimu tebuvo leisti seimelių atstovų susirinkimai. Su sąjungininkais 1815 įkūrė reakcingą Šventąją sąjungą. Vienos kongreso (1814–1815) nutarimu Prūsija neteko Užnemunės ir Lenkijos žemių, iš kurių Napoleonas I buvo sudaręs Varšuvos kunigaikštystę. 1817 Friedrichas Wilhelmas III sudarė bažnytinę Prūsijos liuteronų uniją su kalvinistais. Jam valdant Mažojoje Lietuvoje 1815–1818 buvo padaryta administracinė teritorinė reforma, susmulkintos apskritys (vietoj hauptamtų – kreisai). Prūsija padėjo Rusijai malšinti 1830–1831 Lietuvos ir Lenkijos sukilimą. Po karalienės Luisės mirties (1809) vedė grafienę Augustą Harrach. Friedricho Wilhelmo III sūnus Friedrichas Wilhelmas IV buvo Prūsijos karalius, o Wilhelmas I – Vokietijos imperatorius; duktė Scharlotte (Rusijoje Aleksandra Fiodorovna) ištekėjo už Rusijos caro Nikolajaus I.

Algirdas Matulevičius