Rikojotas

Rikojotas (Rickoyoto, Rikoyotto), kulto vieta, kurią XVI a. pradžioje aprašė Prūsijos kronikininkas Simonas Grunau. Jo teigimu, Rikojotas – prūsų pagrindinė šventvietė, tapatinta su Romove. 521 Rikojotą įkūręs krivių krivaitis Brutenis, atvykęs su broliu Videvučiu iš Kimbrijos (Gotlando). Rikojote augęs amžinai žaliuojantis 6 uolekčių storio, aukštas ąžuolas, kuriame padarytose nišose stovėjo 3 dievų (Perkūno, Patrimpo, Patulo) stabai. Juos iš visų pusių gaubę audeklai, už kurių galėję įeiti tik vyriausieji vaidelotai ir krivių krivaitis (krivis). Prie ąžuolo nuolat degusi šventoji ugnis, kurstyta ąžuolinėmis malkomis. Rikojote rinkdavosi žmonės ne tik iš Prūsijos, bet ir iš Kuršo, Žemaitijos, Lietuvos. Rikojote gyvenęs prūsų vyriausiasis žynys, kurį S. Grunau vadino Crywo Cyrwayto ir daug kitų žynių, vaidelotų. Pasak S. Grunau, 1015 Lenkijos karalius Boleslovas Narsusis sugriovė Rikojotą, keršydamas prūsams už šventojo Adalberto nužudymą. Vėliau Rikojotas atstatytas. S. Grunau teiginius atkartojo kiti XVI a. šaltiniai ir vėlesni autoriai. Rikojoto šventvietės įkūrimas siejamas su Brutenio religine reforma (uždrausta Prūsijoje aukoti kitiems dievams, pašalinta iš panteono moteriškosios dievybės). Brutenis ir Videvutis senatvėje susideginę Rikojote, pasiaukodami dievams. K. Būgos nuomone, žodis Rickoyoto sudarytas iš kamieno rikaj (ponas, kunigas) ir priesagos o-ta ir reiškė rikių (žynių) sėdyba, rikynas. Tai būtų kitas Romovės vardas. Rikojoto terminas vartojamas tik kalbant apie S. Grunau aprašymą.

Gintaras Beresnevičius

Libertas Klimka