Mažosios Lietuvos
enciklopedija

pelenas

pelenė, senovinis atviras ugniakuras lietuvininkų pastatuose.

pẽlenas, pelenė, senovinis atviras ugniakuras lietuvininkų pastatuose. Jis įrenginėtas gyvenamųjų namų prieangiuose ar gyvenamajame gale ant molio aslos. Vėliau aptvėrinėtas (dažniau iš 3 pusių) žema mūrine sienute (seniau gal akmenimis). Virš peleno kabinti katilai ir kita, dūmai iš peleno kildav į kriautę. Dar XVIII a. krašto valdžia pradėjo drausti pelenus kaip galimo gaisro šaltinius, kai kur (pvz., Kuršių marių pakrantėse) jie išliko iki XX a. pradžios ir buvo nufotografuoti kaip to krašto pastatų senovinė įdomybė.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Pelenas – atviras ugniakuras prieangyje / Iš knygos „Bötticher A. Die Bau- und Kunstdenkmäler der Proνinz Ostpreussen“. Bd. V: Litauen. Königsberg, 1835