prūsų kalbos tyrimai

prsų kalbõs tyrmai. Karaliaučiaus universitetas laikomas prūsų kalbotyros pradininku. XX a. II pusėje daugiausia nuveikta Lietuvoje. Išskiriamos 2 skirtingos prūsų kalbos tyrinėjimo kryptys. Lituanizuojančioji kryptis prūsų kalbą tiria pro lietuvių kalbos reiškinių prizmę, bando joje identifikuoti tas pačias gramatines kategorijas, rasti lietuvių tarmėms būdingų reiškinių. Šios krypties atstovai: Williamas Schmalstiegas (Studies in Old Prussian, 1976) ir Wojciechas Smoczyńskis (Untersuchungen zum deutschen Lehngut im Altpreussischen, 2000). W. Smoczyńskis teigia, kad beveik visa prūsų kalbos leksika skolinta iš vokiečių ir iš lenkų kalbų, o kita dalis mažai kuo skiriasi nuo lietuvių kalbos. Jis mano, kad Vytauto Mažiulio Prūsų kalbos etimologijos žodynas – žingsnis atgal lyginant su Trautmanno, Endzelīno ir Toporovo darbais. Tradicinės krypties atstovai: Vladimiras Toporovas, Wolfgangas Schmidas (Studien zum baltischen und indogermanischen Verbum, 1963). JAV prūsų kalbą tyrinėjo Julesas Fredas Levinas, pirmasis sudaręs atvirkštinį prūsų kalbos žodyną. Jis teigė, kad prūsų kalboje nebūta palatalizacijos. Kanadiečio lietuvininko Viliaus Pėteraičio studijose Mažoji Lietuva ir Tvanksta (1992), Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (1997) nagrinėjami ir prūsų kilmės vardai. Lenkijoje daugiausia dėmesio skiriama prūsų vietovardžiams, pvz., vertingame Rozalijos Przybytek tyrinėjime Ortsnamen baltischer Herkunft im südlichen Teil Ostpreussens, 1993 [Vietovardžių baltiška kilmė Rytprūsių pietinėje dalyje]. Ji praplėtė Jurgio Gerulio vardyną, pirmoji atkreipė dėmesį į vėlesnio užrašymo vietovardžius. Japonijoje Kobės užsienio kalbų instituto slavistas Toshikazu Inoue, pasirinkęs dažnumų skaičiavimais pagrįstą rašybos analizę, išleido kelias knygas.

Dar skaitykite prūsų kalbos tyrinėtojai.

Letas Palmaitis

Iliustracija: Prūsiškas įrašas – seniausias žinomas baltų tekstas, XIV a. / Iš Alfredo Bumblausko rinkinio

Iliustracija: Mikelio Klusio „Prūsų kalba“, t. 1 (Naujausios prūsų kalbos gramatika), viršelis, 1989