Plikiai, 5
Plikia, 5 (vok. Plicken, Plikken, Prussen-Michel), bažnytkaimis Klaipėdos apskrityje Kretingalės valsčiuje, prie Eketės upės, 13 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos. Įsikūrė nederlingoje smėlingoje kopoje – pakilumoje; ten gyveno neturtingi, pliki ūkininkai. 1785 karališkajame žemdirbių kaime Prussen-Michel prie Eketės upės buvo 11 ugniakurų. XVIII a. pabaigoje vieškelis iš Klaipėdos į Vytautus ėjo pro Plikius (Plicken). 1815 Klaipėdos parapijos žemdirbių kaime Prussen Michel (Plikken) buvo 13 ugniakurų, gyveno 58 žmonės. Kaimas plėtėsi – aplink statyti nauji viensėdžiai. XIX a. viduryje kaime Prussen-Michel buvo 22 gyvenamieji pastatai, gyveno 153 žmonių, kalbėję lietuviškai. Iš Klaipėdos į Plikius nutiestas plentas. XIX a. pabaigoje gyvenvietė plėsta kaip bažnytinis (Plikių (5) parapija) ir administracinis apylinkių centras – pastatyta mokykla (Plikių (5) pradinė mokykla), evangelikų bažnyčia, klebonija. Šolmistras (mokytojas) būdavo ir precentorius. 1905 bažnytkaimis valdė 381 ha žemės, buvo 38 gyvenamieji pastatai, gyveno 251 žmogus (iš jų 180 lietuvių liuteronų, 5 lietuviai katalikai). 1912 Plikiuose gyveno 258 žmonės, veikė pašto ir telefono skyriai, taupomoji-skolinamoji kasa, užeigos namai su krautuve. Buvo 2 dvareliai, mokykla, vėjo malūnas, lentpjūvė. Iš Klaipėdos į Plikius pavieškele nutiestas siaurasis geležinkelis su Plikių galine stotimi. Traukinėliu į Klaipėdos prekyvietes savo produktus veždavo ūkininkai, juo važinėjo mieste dirbę ir besimokę. 1912 įsteigta lietuvių jaunimo draugija „Beržas“ (iš pradžių turėjo 33 narius; pirmininkas Plenys iš Grauminės). 1921 X 14 lietuvininkų susirinkimą surengė Prūsų Lietuvių Susivienijimas. Veikė įvairios ūkinės organizacijos, jaunųjų ūkininkų ratelis. 1925 Sėlinų valsčiaus kaimas valdė 379 ha žemės, gyveno 285 žmonės, veikė mokykla, policijos stotis, siaurojo geležinkelio stotis, paštas; Jaunųjų Sandora. Giedotojų draugijos Plikių skyrius įsteigė chorą, 1927 ir 1928 dalyvavusį Mažosios Lietuvos dainų šventėse. 1928 jam priklausė 38 ūkininkai. 1930–1932 pastatyta medinė katalikų bažnyčia priklausė Klaipėdos prelatūrai. 1928 trumpai kunigavo evangelikų liuteronų kunigas Reizgys (Reisgies). 1930–1934 veikė Pieno perdirbimo bendrovės pieninė, kepykla, viešbutis. Gyveno vietos žandaras. Buvo Žylio ir Bertulaičio vėjo malūnai. Žylis dar pasistatė garine (vėliau dyzeline) jėgaine varomą malūną ir lentpjūvę. Veikė Müllerio ir Jenkio karčemos, Kikuto vilnų karšykla, Padago pieninė. Prie geležinkelio stoties veikęs Raiffeiseno biuras supirkinėjo grūdus, pardavinėjo juksus (mineralines trąšas). Jo vedėjas buvo pirmasis šolmistras (mokytojas), vėliau Graumenės ūkininkas Būdvitis. Plikiuose dar mokytojavo Šicleris (Schitzler), Širmonas (Schirmann), Gronau, Septinis, Seigis ir kiti. Lietuviška pradžios mokykla buvo privati. Antrojo pasaulinio karo metais mokytojus (dažniau jaunus ir laikinus) siuntė iš Vakarų Vokietijos. Pirmasis šolmistras buvo ir vargonininkas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokariu Plikiai bei jų apylinkės nukentėjo, netekta daug senųjų gyventojų. Sunaikinta senoji karčema, mokykla ir kita. Išlikę senieji klaipėdiškiai siekė išlaikyti savo tapatybę ir tradicijas. Pvz., 1958 V 18 Plikių bažnyčioje vyko iškilmingos pamaldos, kurias laikė 6 dvasininkai ir konsistorijos pirmininkas kunigas Vilhelmas Žanas Burkevičius. Kunigo Liudviko Fetingio ir kitų pastangomis išlaikyta ir suremontuota bažnyčia, palaikomos senosios tradicijos.
Dar skaitykite Plikių (5) kapinynas.
Martin Tydecks
Martynas Purvinas
Iliustracija: Plikių choras „Berželis“, 1938 / Iš Jono Jautžemio rinkinio
Iliustracija: Plikių-Dovilų choras „Berželis“, 1998 / Iš Plikių parapijos albumo
Iliustracija: Plikių liaudies mokyklos moksleiviai: trečioje eilėje stovi penktas Martinas Tydecks, mokytojai Pictoch ir Seigis, 1938 / Iš Martino Tydecko šeimos albumo
Iliustracija: Išeiviai iš Plikių Vokietijoje: dešinėje – Martinas Tydecks, 1992 / Iš Martino Tydecko šeimos albumo
Iliustracija: Tiltas per Danę kelyje į Plikius, 1932 / Iš Eriko Purvino rinkinio
Iliustracija: Müllerio karčema Plikiuose, apie 1930 / Iš Martino Tydecko šeimos albumo