mišrios šeimos
mšrios šemos. Nuo seniausių laikų tuokdavosi įvairių giminių bei genčių žmonės. Į kraštą atvykę kitataučiai pirkliai ar užkariautojai palikdavo savų įpėdinių. XIII a. prasidėjus Kryžiuočių ordino įsiveržimui, pirmajai kolonizacijos bangai, atvykėliai vyrai sugyvendavo vaikus su vietos moterimis. Vidinės kolonizacijos šimtmečiais atvykėliai iš Žemaitijos ir kitur maišėsi su senųjų baltų genčių liekanomis, taip klostantis lietuvininkų etnokultūrinei grupei. Neretos būdavo santuokos ir su kitataučiais. Pvz., 1768 minėtas Ansas Donalies su žmona Louyse Müller, 1796 – Christian Donalies su žmona Catharina Schmidt ir kiti. Poetas Kristijonas Donelaitis vedė Anną Reginą Ohlefant. Paskatos kurti mišrias šeimas būdavo labai įvairios. Mažojoje Lietuvoje iki XVIII–XIX a. vyraujant lietuvininkų etnokultūrai, dalis kitataučių asimiliuodavosi, įsiliedami į lietuvininkų bendruomenes, perimdami jų tradicijas. Kartu nyko dalis senųjų baltiškų asmenvardžių, lietuvių moterims ištekant už kitataučių ir priimant jų pavardes. XIX a. stiprėjant germanizacijai spartėjo nutautėjimas, mišrios šeimos dažniau suvokietėdavo. Dėl ilgaamžio maišymosi daug Rytprūsių gyventojų tarp savo protėvių turėjo lietuvininkų ar senųjų prūsų. Pvz., garsi kilmingųjų von Batocki giminė buvo kilusi iš žemaičių Tartylų (dar skaitykite Olfers-Batocki Erminia).
L: Wenau L.F.W. Neue Donalitiana. VII. Lilienthal, 2003.
Martynas Purvinas
Iliustracija: Martynas Brakas ir Gunhildė po sutuoktuvių Kopenhagos Jūrininkų bažnyčioje, 1935 / Iš žurnalo „Lietuvių dienos“ 1987, Nr. 8
Iliustracija: Urtė Naujoks-Bulsienė (sėdi) su dukra Julija Dumašiene (dešinėje), nutekėjusia į Paprūsę, ir svainiais, 1935 / Iš Nerijos Kukauskienės šeimos albumo
Iliustracija: Būdingas Mažajai Lietuvai mišrumas XX a. pradžios antkapinio kryžiaus užraše: mirusiojo vardas vokiškas, pavardė lenkiška-mozūriška, tačiau šeimoje kalbėta lietuviškai (apie tai byloja lietuviškas užrašas Priekulės apylinkėse), 2004