medicinos darbuotojai

medicnos darbúotojai. Gydytojų, medicinos mokslo, sveikatos apsaugos ir sanitarijos darbuotojų Mažojoje Lietuvoje būta jau nuo XVII a. pabaigos. Daugiausia medicinos darbuotojų kraštui parengė Karaliaučiaus universitetas. Jame ir prie jo įsteigtose klinikose dirbo žymiausi Karaliaučiaus medicinos darbuotojai, daug nuveikę mededicinos mokslo ir praktikos srityse. Minėtini: I vidaus ligų klinikos vadovas prof. V. Remeris, 1814 įsteigtos Chirurgijos klinikos pirmasis vadovas prof. K. Ungeris, dr. P. L. Friedrichas, prof. A. Eiselbergas. Vėliau čia reiškėsi Maxas Mathesas (1865–1930), Karaliaučiaus universiteto vidaus ligų katedros vadovas, Verein für Wissenschaftiliche Heilkunde Königsberg [Karaliaučiaus mokslinė medikų sąjunga] pirmininkas, mokslinio darbo apie vidaus ligų diferencinę diagnostiką autorius. Ernstas Meyeris (1871–1931), prof., Karaliaučiaus universiteto psichiatrijos katedros vadovas, aktyviai reiškėsi mokslinėje veikloje. Dr. Martinas Kirschneris (1879–1942), vienas žymiausių XX a. pradžios chirurgų, pritaikė naują metodiką operuojant plaučių emboliją, sukūrė tobulesnę dirbtinę stemplę bei pateikė naują kelio sąnario atvėrimo būdą. Parašė daug mokslinių veikalų, tarp jų – 6 tomų chirurgijos vadovą, 1916–27 vadovavo Karaliaučiaus chirurgijos klinikai. Dr. Erhardas Nehringas 1920–1923 Karaliaučiaus universiteto higienos institute tyrė tuberkuliozės sukėlėjus, švino dulkių įtaką leukocitams bei antigenų susidarymui žmogaus kraujo serume. Willy Loeppas, kaip neetatinis profesorius, skaitė paskaitas universitete apie spindulinį gydymą. Rytprūsiuose gimęs prof. Emilis von Behringas (1845–1917), Nobelio premijos laureatas, kuris sukūrė priešdifterinį ir prieštetanininį serumus ir per Pirmąjį pasaulinį karą išgelbėjo nuo stabligės daugelį žmonių. Išgarsėjo Fricas Šaudinis (1871–1906), sifilio sukėlėjo atradėjas. Ne mažiau reikšmingas medikų darbas ir kitose Mažosios Lietuvos vietovėse. Kaimo gydytojai turėdavo aptarnauti dideles teritorijas, jiems dažnai tekdavo vykti pas sunkius ligonius bet kokiu paros metu, bet kokiu oru. Seniausios žinios apie kaimo medicinos darbuotojus iš Rusnės, kai 1801 čia atsiųstas chirurgas Schröderis, po jo dirbo: Adleris, Groschas (pasižymėjo skiepydamas nuo raupų vaikus), Carlas Ludwigas Ebelis, Knantas, Wendrichowskis, Hennė, Constanzas Hermannas Theodoras Krauhas. Ilgiausiai Rusnėje dirbo žmonių mylėtas kaimo gydytojas Arthuras Kittelis. Iki 1944 dirbo gydytojas Herbertas Schulzas. Ylavoje nuo 1824 žinomi diplomuoti medicinos darbuotojai: Kahnemannas, Cyntius, Schmidtas; chirurgai: Ebenhardas, Hornungas, Kleinas Kunzmannas, Vonthainas, Wolfas. 1902 įsteigtos apskrities gydytojo pareigos. Jas ėjo: dr. Rimekas, dr. Hoppė, dr. Kempa, dr. Lehmannas. Be to, apskrityse buvo laisvai praktikuojančių medicinos darbuotojų: dr. Heinrichas, Fr. Wolffas. Iš Ylavos kilę Rusijoje pagarsėję medicinos darbuotojai Reimeris, prof. G. Valentinis, dr. T. Rehbergas. Po Pirmojo pasaulinio karo Ylavoje dirbo: dr. Oberüberis, dr. E. Wolffas, dr. Fr. Hoppė, dr. F. Quednau ir 2 moterys; Landsberge – dr. R.Meierfeldas, dr. E.Paehras, Treinlaukiuose – dr. Hechtas, dr. Hessas, dr. Kölneris, dr. Drewsas, dr. Mischkowski, dr. H. Zimmermannas. Kitose apskrities vietovėse – dr. Perwo, dr. J. Legichas, dr. Frommas, dr. K. Romahnas, dr. K. Blieszė, dr. P. Fischeris, dr. Fr. Kohnas. XX a. pradžioje Ylavos apskrityje dirbo 20 akušerių, po Pirmojo pasaulinio karo atsirado dantų gydytojų – dr. K. Bockas, Gertruda Schiemann, dr. Hanna Krack, E. Goerke, H. Lustigas. Viešvilės bažnytinių knygų įrašai byloja apie nuo XIX a. ten gyvenusius ir dirbusius medikus: Johanną Samuelį Gestnerį, apskrities chirurgą; Emilį Gotthardą Brachvogelį, chirurgą, akušerį; Carlą Friedrichą Geitnerį, chirurgą. Nuo 1846 į Viešvilę iš Smalininkų atvykęs gydytojas Harnischas konsultuodavo ir lankydavo sunkius ligonius. Pakalnės apskrityje, Kaukėnuose žinoti medikai: dr. Christophas, dr. Elbenas ir dr. Ernbacheris. Šventapilėje garsėjo apskrities gydytojo medicinos patarėjas dr. chirurgas, puikus organizatorius ir specialistas Kurtas Riedelis. 1938–39 Tilžės–Ragainės apskrityje dirbo 6 bendrosios praktikos gydytojai (po 2 – Ragainėje ir Kruopiuose, po 1 – Būdviečiuose ir Brėkštynuose), 11 stomatologų, 6 medicininių procedūrų atlikėjai. Apskrities gyventojai geru žodžiu minėjo gydytoją Wilhelmą Sieloffą. Klaipėdos krašte gydytojo praktika užsiimti galėjo gavusieji Vokietijoje praktikos teises. Įsigijusieji tokias teises kitose valstybėse privalėjo dar gauti Direktorijos leidimą. Išlikęs 1924 Klaipėdos krašto medikų sąrašas: Klaipėdos mieste: dr. Friedrichas Axtas Wilhelmas; gydytojas Jakobas Benzinas; dr. Valteris Didžys, lietuvis; dr. Alfredas Diekertas; dr. Guntheris Dunstas; dr. Bernhardas Fehre; dr. Adolfas Fischeris, odos ir venerinių ligų gydytojas; dr. Adolfas Gessneris, chirurgas, Klaipėdos miesto vyriausiasis gydytojas ir privataus rentgeno kabineto savininkas; dr. Erichas Haewertas; dr. Hanemannas Moritzas; dr. Robertas Hasselis; dr. Johannesas Huwe, apskrities gydytojas; dr. Lea Kahan; gyd. Franzas Kakowskis; dr. Simonas Kallenbachas; dr. Jonas Kirvickis, lietuvis; dr. Edmundas Lackneris, ausų, nosies, gerklės ligų gydytojas; dr. Bernhardas Lehrmannas; dr. Meyeris Gerhardas, nervų ligų gydytojas; dr. Fritzas Polzienas, rentgeno kabineto savininkas; dr. Jonas Sauga, lietuvis; dr. Arno Schapiro, chirurgas; dr. Hansas Schmorellis; dr. Jammelis Siewas; gyd. Sewerinas Simoneitas; dr. Habsas Steffenas; dr. Thranas, akušeris-ginekologas; dr. Weberingas, Medicinos tyrimų stoties vedėjas; dr. Augustė Zauniūtė, lietuvė. Klaipėdos apskrityje: dr. Salomonas Buršteinas, Bajorai; dr. Kriegeris, Nida; dr. Karlas Meyeris, Priekulė; dr. Herbertas Simonas, Priekulė; dr. Arnimas Tillis, Laugaliai. Šilutės apskrityje: dr. Hermanas Cohnas, Šilutė, laikinai einantis apskrities gydytojo pareigas; dr. Maxas Heisleris, Šilutė; dr. Emilis Lehmannas, Saugos; dr. Robertas Mittelstadtas, Kintai; dr. Albertas Schlimmas, Šilutė; dr. Hansas Schmidtas, Šilutė; dr. Bruno Skodlerrakas, Šilutė; dr. Erhardtas Wichmannas, Svarai; dr. Willis Wittas, Šilutė. Pagėgių apskrityje: dr. Herbertas Bittrichas, Piktupėnai; dr. Oskaras Gaigalatis, Viešvilė; dr. Maxas Klausas, Katyčiai; dr. Siegbertas Lasaris, Natkiškiai; dr. Ruth Nagel, Plaškiai; dr. Paulius Obdekampas, Vilkyškiai; dr. Dietrichas Reibnitzas, Smalininkai; dr. Maxas Schirmacheris, Piktupėnai, apskrities gydytojas; dr. Arthuras Wohlgemuthas, Katyčiai.

Dantų gydytojai. Klaipėdos mieste ir apskrityje: Jurgis Bumbulis, lietuvis, Paulius Hahnas, Edwinas Heinas, Hermannas Jakobsonas; Šilutės mieste ir apskrityje: Arno Guttmanas, Augustas Gutzeitas, Ernstas Gutzeitas, Bernhardas Weissas; Buhleris, Smalininkai, Pagėgių aps. Tad tarp krašto medikų buvo nemažai lietuvių kilmės asmenų.

Dar skaitykite gydytojai.

L: Jakštas P. Rusnė. V., 1992; Meškauskas J. Lietuvos medicinos istorija. Chicago, 1987; Scholz H., Schroeder P. Ärzte in Ost- und Westpreussen. Würzburg, 1970.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Medalio, skirto Tilžės gydytojui Viliui Bruožiui, 1979, aversas ir reversas

Iliustracija: Gydytoja Augustė Zauniūtė, iki 1950 / Iš Rūtos Kėkštaitės-Mačiūnienės šeimos albumo

Iliustracija: Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės chirurgai lietuviai palieka darbą nacistinei Vokietijai užėmus kraštą, 1939 / Iš Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos rinkinio

Iliustracija: Gydytoja Lydija Aušrienė Ventėje, 2003

Iliustracija: Gydytojas Osvinas Kybrancas, 1979 / Iš Birutės Kybrancienės albumo

Iliustracija: Gydytoja Georgina Endzinaitė-Radavičienė, 2000

Iliustracija: Rudolfo Schellenbergo medžio raižinyje pavaizduotas tuolaikinis diplomuotas gydytojas, XVII a. / Iš MLEA