Lietuvos Respublikos konsulatas Tilžėje 1924–1939

Lietuvõs Respùblikos konsulãtas Tižėje 1924–1939. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 1922 pradžioje gavo Prūsų lietuvių susivienijimo prašymą įsteigti Lietuvos Respublikos konsulatą Tilžėje, nes prūsų lietuviai norį turėti geresnį ryšį su Didžiąja Lietuva. Tai atidėliota; ieškotas prūsų lietuviams priimtinas kandidatas eiti konsulo pareigas. 1923 V 24 telegrama Lietuvos Respublikos atstovybė Vokietijoje patvirtino, kad Vokietijos Užsienio reikalų ministerija nesipriešina vicekonsulato Tilžėje įsteigimui. Pirmuoju konsulu paskirtas V. Masiulis (iki 1926 XII). Po jo konsulais buvo: Eduardas Jatulis (1927–1932 IX 1), laikinai pareigas ėjo konsulato sekretorius O. Paleikaitis (1932 IX 2–1934 VIII), Juozas Sruoga (1934 IX 1–1939 III 23). 1935 veikė adresu Meerwischpark, 2 a. Konsulatas 1930 pabaigoje prašė II sekretorių rašyti į Unsere Stimme ir Naująjį Tilžės keleivį. 1931 konsulatas planavo leisti biuletenį vokiečių kalba, kuris informuotų vokišką spaudą apie Lietuvos Respublikos padarytą pažangą ekonomikos, švietimo ir susisiekimo srityse bei atitaisytų vokiškuose laikraščiuose skleistas neteisingas žinias. Konsulatas planavo registruoti prūsų lietuvius: sudaryti kartoteką pagal pavardes ir kaimus (vėliau tokia registracija vesta). 1933 svarstytas konsulato pertvarkymas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nenorėjo siųsti naujo žmogaus (dėl lėšų stokos); siūlė sekretorių Paleikaitį skirti vicekonsulu. Tačiau Paleikaitis buvo Vokietijos pilietis ir vokiečiai galėjo atsisakyti duoti jam egzekvatūrą. 1924 konsulatas finansavo „Naujojo Tilžės keleivio“ leidybą: gegužės mėn. leidybai išleista 4805 Lt, gauta 2150 Lt pajamų; birželio mėn. – 3500 Lt ir 2900 Lt; liepos mėn. – 3000 Lt ir 2000 Lt. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija per konsulatą nuolatos rėmė Enzio Jagomasto spaustuvę (31 200 Lt per metus), Vokietijos lietuvių susivienijimo ir lietuvybės atkūrimo darbuotojus Rytprūsiuose (W. Mačiulaitį – 375 Lt per mėn., Oną Jagomastaitę – 500 Lt per mėn.). 1927 Tautinių mažumų kongresui Ženevoje siųstas prūsų lietuvių memorandumas, kuriame išdėstyti vokiečių žygiai, skriaudžiantieji prūsų lietuvius. Po to vokiečių valdžia pradėjo žmoniškiau elgtis su prūsų lietuviais. 1928 Lietuvos Respublikos konsulas prašė Vydūno parašyti veikalą apie prūsų lietuvių žemę ir žmones, lietuvių ir vokiečių santykius praeityje ir dabar (turėjo vadintis Unsere Heimat [Mūsų gimtinė]). Patarta būsimą veikalą išleisti 10 000 egz. tiražu ir paskleisti po Prūsų Lietuvą, pardavinėti pusdykiai arba dalyti už dyką. Veikalas turėjo žadinti suvokietėjusių lietuvininkų tautinę savimonę. Vydūnas parašė knygą 700 Jahre deutsch-litauischer Beziehungen [Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių]. 1929 XI 29 Tilžėje Bauergerhalle konsulato iniciatyva (oficialiai – Vokietijos lietuvių susivienijimo bei Musik-Verein Tilsit kvietimu) koncertavo Kauno operos dainininkai J. Būtėnas, G. Matulaitytė, L. Hofmekleris. 1930 liepą konsulatas tarpininkavo mezgant glaudesnius Vokietijos, Vilnijos ir Rygos lietuvių santykius, norėta tartis dėl bendros veiklos tautinių mažumų konferencijoje. 1930 konsulatas finansavo Naujojo Tilžės keleivio, Unsere Stimme leidybą, mokėjo už Lietuvių salės išlaikymą, Lietuvišką mokyklėlę, Lietuvių chorą ir kitus prūsų lietuvių renginius. 1932 surašytas antrasis memorandumas apie Prūsijos lietuvių būklę (paskelbtas Mitteilungen der pr. Litauer, Nr. 17) ir išsiųstas tautinių mažumų kongresui Vienoje. Ginantis nuo vokiečių puolimų, nusiskundimų vokiečių kalba leisti laikraščiai Unsere Stimme (nr. 1–6) ir Mitteilungen der pr. Litauer (nr. 1–17), kurie platinti visoje Europoje laikraščių redakcijoms, agentūroms, konsulatams, tautinių mažumų veikėjams ir kitiems Konsulato pastangomis įkurti vaikų lietuvių darželiai Tilžėje. Juose prūsų lietuvių vaikai mokyti lietuviškai kalbėti, dainuoti bei žaisti. 1932 buvo 2 lietuvių darželiai: Tilžėje (20 vaikų) ir Šilgaliuose (12 vaikų). 1932 vasarą 32 vaikai važiavo į Alytų, kur ilsėjosi, mokėsi lietuviškų dainų. Konsulatas kasmet rengė prūsų lietuvių vaikams Kalėdų eglutės šventes. Vaikai lietuviškai deklamavo ir dainavo. 1930–1932 organizuotos prūsų lietuvių ekskursijos į Kauną (jos padėjo išsklaidyti vokiškų laikraščių skleidžiamus melagingus gandus apie Lietuvos Respubliką). 1931 į Tilžę pakviestas Šaulių sąjungos choras. 1932 konsulatui padedant įkurta Prūsijos lietuvių draugijų taryba. Ją sudarė Giedotojų, Kultūros, Moterų ir Spaudos draugijų atstovai. Prie tarybos neprisidėjo Vokietijos lietuvių susivienijimas. 1931 pradėti tvarkyti lietuvių namo Tilžėje įsigijimo reikalai. Organizuotas aukų rinkimas (surinkta 60 000 Lt). Buvo išsiųsti 5000 aukų lapų ir 10 000 laiškų. Su aukomis grįžo 2100 aukų lapų. 1932 VIII 28 konsulato iniciatyva sušaukta prūsų lietuvių konferencija, kuri paskelbė prūsų lietuvių nusiskundimus ir reikalavimus. 1936 konsulatas Vytauto Didžiojo universiteto ir Pedagoginio instituto (Klaipėdoje) bibliotekoms siuntė Vydūno dovanotas knygas. Konsulai 1934–1939 siuntė Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamentui pranešimus apie Tilžėje ir apylinkėse vykstančius politinius procesus, gyventojų nuotaikas, nušviesdavo vietos lietuvių bei žydų diskriminacijos faktus (ypač po 1933), pasų atiminėjimą pasienyje, antilietuvišką propagandą per Karaliaučiaus radiją ir vokiečių spaudoje, ypač prieš Klaipėdos krašto seimelio rinkimus ir kita. Konsulas nuolat siuntė į Lietuvos Respubliką vietinių laikraščių Tilsiter Zeitung, Tilsiter Allgemeine Zeitung ir kitų iškarpas. Konsulatas Tilžėje likviduotas, kai 1939 III 23 Lietuvos Respublikos Ministrų taryba nutarė įsteigti Lietuvos generalinį konsulatą Klaipėdoje.

Sandra Grigaravičiūtė