Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Lietuvių kultūros draugija

kultūros švietimo organizacija, veikusi Tilžėje.

Lietùvių kultros draugijà, kultūros švietimo organizacija, veikusi Tilžėje nuo 1930 XII 27 iki 1935 balandžio mėnesio. Į pirmąją valdybą įėjo pirmininkas Vydūnas, sekretoriai R. Brazaitis ir L. Deivikas, iždininkė Marta Raišukytė, bibliotekininkas Enzys Jagomastas, nariai M. Buskys, M. Švirkšlienė. Lietuvių kultūros draugijos tikslas – atsiekti, kad mūsų žmonės kultūrėtų proto ir dorovės žvilgsniu (Vydūnas). Kartu su Prūsų lietuvių moterų draugija, draugija „Spauda“, Lietuvių giedotojų draugija Tilžėje nuomojosi salę (Aukštoji g. 85, kuriai prigijo Lietuvių salės vardas) renginiams; ji atidaryta 1931 V 3. Per veiklos I pusmetį surengta 15 paskaitų; 1933 vien Vydūnas perskaitė 19 paskaitų. Gvildeno tautinius (Tautinis kultūros darbas, Tautinės aušros reikšmė, Tikslai ir keliai tautinių pastangų mūsų laikais ir kita), religinius klausimus (Evangelija ir tautiškumas, Stebuklų darytojai lietuviuose ir kitur bei tikrieji stebuklai), lietuvių ir vokiečių santykius Mažojoje Lietuvoje (Tautinis susipratimas vokiečių ir lietuvių, Pavyzdingas vokiečių pasistengimas vokiečiais svetimuose kraštuose ir prūsų lietuvių būklė). Rengė atminimo paskaitas: Tautai pašvęstas amžius (Juozui Tumui-Vaižgantui), Tvirto pasiryžimo visai tautai (Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui). Rengė lietuvių kalbos kursus (1932 pirmą pusmetį juos baigė 30 žmonių). Įkūrė skaityklą – atidarė 1931 XII 16, o 1935 jau turėjo apie 500–700 knygų (1933 daug knygų dovanota iš Didžiosios Lietuvos lotynišku šriftu), prenumeravo Mažosios Lietuvos ir Lietuvos laikraščius lietuvių ir vokiečių kalbomis. Atokiau nuo Tilžės gyvenančius skaitytojus aptarnavo ir paštu per vadinamąjį Keliaujantį knygyną (biblioteką). Būdama Prūsų lietuvių draugijų tarybos narė Lietuvių kultūros draugija pasirašė protestą dėl Vydūno veikalo Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen (1932) [Septyni šimtai metų vokiečių ir lietuvių santykių] uždraudimo ir konfiskacijos, nuo įsikūrimo Lietuvių kultūros draugija organizavo lėšų rinkimą Lietuvių namui Tilžėje, iš indėlio palūkanų nuomojo patalpas. Lankytojai klausėsi lietuviškų ir vokiškų plokštelių muzikos, galėjo išgerti arbatos, kavos. 1933 XII 3 skaitykloje įvyko Mažosios Lietuvos raštijos paroda, skirta Spaudos draugijos 20-osioms metinėms. Lietuvių kultūros draugija organizavo ekskursijas, stovyklas Didžiojoje Lietuvoje – 1933 jaunimo stovykloje Alytuje vaikai mokėsi tautinių žaidimų, dainų, vaidinimų. Globojo vaikų darželį Tilžėje. Vokiečių, pirmiausia nacių, nuolat persekiota draugija 1935 nustojo veikusi.

Vilius Ašmys

Iliustracija: Tilžės prūsų lietuvių susirinkimas, 1932 / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio