Mažosios Lietuvos
enciklopedija

lietuvininkų mokyklos Klaipėdos krašte

lietuviškos mokyklos Klaipėdos krašte.

lietùvininkų mokỹklos Klapėdos kraštè. 1919 VI 28 pagal Versalio taikos sutartį nuo Vokietijos atskyrus Klaipėdos kraštą, susipratę lietuvininkai ėmė reikalauti gimtąją kalbą grąžinti į viešąjį gyvenimą, ypač į mokyklas, nes tik mokykla šiame krašte galėjo išsaugoti lietuvybę. 1922 prancūziškoji-vokiškoji Klaipėdos krašto administracija buvo priversta išleisti 3 įsakus, bent kiek ginančius lietuvių kalbos teises. 1922 III 22 Kalbų paliepime Nr. A 517 nurodyta: Namiškės vokiečių ir lietuvių kalbos Klaipėdos krašte yra lygiai teisėtos. Leista lietuvių vaikus mokyti tikybos jų gimtąja kalba, o jeigu tėvai pageidautų, lietuvių kalbą kaip atskirą dalyką dėstyti nuo III skyriaus (klasės). Išaiškinti tokią tėvų nuostatą įpareigoti patys mokytojai bei kaimų seniūnai. Pagėgių apskrityje apklausti 5965 vaikų tėvai. Paaiškėjo, kad tik 162 (arba 2,7%) iš jų norėtų, kad vaikai tikybos dalykų būtų mokomi lietuvių kalba. Dar mažiau tėvų norėjo, kad jų vaikus bent kiek pamokytų lietuviškai skaityti ir rašyti – vos 55 (0,9%). Iš 6201 Šilokarčemos apskrityje 312 (5%) apklaustų asmenų prašė palikti lietuviškas tikybos pamokas, 78 (1,3%) – jų vaikus mokyti lietuviškai skaityti ir rašyti. Lietuviškiausioje Klaipėdos apskrityje (be Klaipėdos miesto) iš 4695 apklaustųjų tikybos mokyti šia kalba norėjo 1418 (30,2%), o lietuviškai skaityti bei rašyti – 232 (4,9%). Duomenys abejotini: apklausiantieji neretai ragino tėvus priešintis lietuvių kalbos įvedimui, gąsdino, jog tai sunkins vaikų mokymąsi, menkins jų išsilavinimą. Nemažai lėmė ir kaimo žmonių mąstysena – daugelis tėvų manė, kad jų vaikai lietuviškai kalbėti savaime išmoks šeimoje, tad mokytis šios kalbos mokykloje nereikia. 1923 pradžioje Klaipėdos kraštas tapo Lietuvos dalimi. Tuo metu vaikus lietuviškai mokė tik Paupėlių mokyklos mokytojas Eduardas Simaitis. Naujoji administracija veikė ryžtingai. 1923 II 8 ji pareikalavo visose mokyklose pradėti dėstyti lietuvių kalba. Pateikė ir kriterijų dėstomajai kalbai nustatyti – atsižvelgti į tai, kokia kalba (lietuvių ar vokiečių) namuose bendrauja moksleiviai. Peržiūrėta mokymo medžiaga. Susirūpinta pedagogais, nemokančiais lietuvių kalbos. 1923–1925 Klaipėdoje, Šilutėje, Pagėgiuose, Viešvilėje, Smalininkuose ir Vilkyškiuose įsteigti lietuvių kalbos kursai. Nuo 1925 išmokusiems lietuvių kalbą mokėtas 20% algos priedas. Iš pradžių padaryta didelė pažanga. Vėliau provokiškos orientacijos mokytojai, remdamiesi 1924 V 8 Paryžiuje pasirašyta Konvencija (pagal ją švietimo klausimus tvarkė Klaipėdos krašto administracija), šį reikalavimą ignoravo. 1928 tarp 381 mokytojo, dirbusio pradžios mokyklose, tik 52 (arba 13,6%) mokėjo šią kalbą. Patenkinamai ją buvo išmokę 134 (35,2%), bet net 195 (51,24%) lietuvių kalbos taip ir neišmoko. Vėliau pažanga nebuvo didelė. 1934 pabaigoje tarp 441 mokytojo lietuvių kalbą patenkinamai buvo pramokę 145 (32,9%), šiek tiek mokėjo 256 (58%), visiškai nemokėjo 40 (9,1%). 1926 tarp 436 pradžios mokyklų mokytojų 130 (29,8%), 1934 – 102 (23,4%) buvo Vokietijos piliečiai ir dirbo svetimšalių teisėmis. 3-iąjį ir 4-ąjį dešimtmečiais Klaipėdos krašte veikė kiek pertvarkyta vokiška švietimo sistema. Sulaukę 6 metų vaikai privalėjo lankyti 8 skyrių liaudies mokyklą (vok. Volksschule). Ji buvo 3 pakopų: žemutinė – pirmi 2 mokymosi metai, vidurinė – kiti 2 ir aukštesnė – paskutiniai 4 mokymosi metai. Žemutinė ir vidurinė pakopos sudarė pagrindinę keturklasę mokyklą. Ją baigę mokiniai galėjo laikyti stojamuosius egzaminus ir toliau mokytis gimnazijose ar kitose aukštesnėse mokyklose. Tie, kurie nesiekė aukštojo išsilavinimo, privalėjo toliau lankyti liaudies mokyklą, kol jiems sukaks 16 metų. Mokslo metai prasidėdavo balandžio 1 d. ir trukdavo iki kovo 27 d. Vaikai, lankiusieji vokiečių mokyklas, lietuvių kalbos (kaip atskiro dėstomojo dalyko) mokėsi nuo V skyriaus. Per 4 metus jie turėjo išmokti skaityti, šiek tiek rašyti ir bendrauti šia kalba. Klaipėdos krašto lietuvininkų mokyklų moksleiviai t. p. mokėsi vokiečių kalbos, kurios jie išmokdavo daug geriau negu jų bendraamžiai – lietuvių. Be lietuvių kalbos, visų Klaipėdos krašto mokyklų moksleiviai turėjo dar mokytis Lietuvos istorijos ir geografijos. Klaipėdos krašto lietuvininkų mokyklose vartoti keli vietos mokytojų parengti vadovėliai: M. Purvino Evangeliška Tikybos knyga (1924), M. Šlažos Darželis (1926–37), J. Purvino ir O. Lewandovskio 3 dalių elementariosios matematikos vadovėlis Skaičiavimo knygos (1927), M. Gelžinio Mano gimtinė Klaipėdos kraštas (1935), E. Nauburo Kas piliečiui žinotina (1936). V. Daugirdaitė-Sruogienė parašė specialiai Klaipėdos krašto mokykloms skirtą Lietuvos istorijos vadovėlį (nemažai dėmesio ten skirta Mažosios Lietuvos praeičiai). Klaipėdos krašto mokytojai neparengė savų, originalių lietuvių kalbos, lietuvių literatūros, chemijos, fizikos, gamtos mokslų vadovėlių, todėl gimnazijų moksleiviai mokėsi iš M. Vasiliausko ir J. Matulevičiaus parašytos skaitinių knygos Mūsų dirva, V. Dubo Įvado į bendrą literatūrą, A. Busilo Jaunas matininkas, K. Šakenio Fizikos, M. Šikšnio Elementariosios algebros, V. Ruokio Chemijos vadovėlio. Vokiškose mokyklose lietuvių kalbos mokytasi iš M. Šlažos Elementarbuch der litauischen Sprache, 1924 [Lietuvių kalbos elementorius], E. Kraemerio Kurzgefaßte litauische Schulgrammatik, 1926 [Trumpa mokyklinė lietuvių kalbos gramatika], E. Kraemerio Lehrbuch der litauischen Sprache, 1934 [Lietuvių kalbos vadovėlis]. 1936 iš 235 Direktorijos išlaikomų mokyklų 42 buvo lietuviškos (jas lankė 2934 mokiniai), 160 vokiškų (12 958 mokiniai) ir 38 mišrios (1607 mokiniai; tokias lankė lietuvių ir vokiečių šeimų vaikai, jie atitinkamai mokyti lietuvių ir vokiečių kalbomis). R. Valsonoko duomenimis, 1932 Klaipėdos krašte buvo 58,5% lietuvių (38,2% vokiečių, 4,5% kitataučių). Akivaizdu, kad daugelis lietuvių tautybės žmonių vaikus leido į vokiškas mokyklas. Direktorijos finansuojamose mokyklose lietuvių kalbos dėstymas buvo siaurinamas, todėl 1926 įkurta Klaipėdos krašto mokyklų draugija ėmė steigti privačias mokyklas. 1937–1938 veikė 47 tokios mokyklos, jose mokėsi 1433 vaikai. Iki Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte nebuvo steigiamos specializuotos profesinio mokymo mokyklos. Staliaus, kalvio, siuvėjo, juvelyro amato jauni žmonės išmokdavo dirbdami žinomų meistrų mokiniais – gizeliais (vok. Geselle – pameistrys). Išlaikę tradicinius kvalifikacijos egzaminus, jie įgydavo meistro vardą ir teisę dirbti savarankiškai. Apie 1935 Klaipėdoje įkurta pirmoji valstybinė amatų mokykla rengė šaltkalvius, stalius, vėliau – elektrikus, tekstilininkus, siuvėjus, prekybininkus. Mokslas trukdavo 2 metus. Priimti vaikinai ir merginos, baigę pradžios mokyklos 4 skyrius. 1938 šaltkalvių grupėje mokėsi 60, tekstilininkų – 30, siuvimo – 33, elektrikų – 36, stalių – 15 ir prekybininkų – 39 jaunuoliai; merginos galėjo įgyti tik rankdarbių – siuvimo specialybę. Nuo 1936 mokyklai vadovavo Ignas Pacevičius. Dirbo apie 25–30 mokytojų-meistrų. Daugėjant moksleivių (priimti jaunuoliai ir iš Didžiosios Lietuvos) pradėti statyti didžiuliai amatų mokyklos rūmai, kainavę beveik 2 mln. litų (dabar juose įsikūrusi Klaipėdos aukštoji technikos mokykla). Viena mokymo įstaiga negalėjo patenkinti krašto ūkio poreikių, todėl prie aštuonmečių liaudies mokyklų steigti kursai mūrininkams, žvejams, kepėjams, krosnininkams, malūnininkams, mezgėjoms, virėjoms, kulinarėms ir kitoms specialybėms rengti. 1935–1936 buvo 24 tokios grupės. Jose mokėsi 620 moksleivių, dėstė 40 mokytojų. Kurtos ir žemės ūkio mokyklos, kuriose dėstyta vokiečių kalba (jas lankė lietuvių vaikai). Didžiausia jų – Landwirtschaftliche Realschule [Žemės ūkio realinė mokykla], įkurta Pagėgiuose. 1935 pastatytas tinkamas pastatas (dabar čia Pagėgių vidurinė mokykla). Veikė 10 klasių, mokėsi apie 300 moksleivių. Saugose (Šilutės aps.) įsteigta specializuota žemės ūkio mokykla. Žiemą tokios mokyklos veikė Šilutėje ir Klaipėdoje. Rusnėje atidaryta mokykla kurčnebyliams vaikams lavinti. 1935–1936 joje buvo 28 mokiniai, dirbo 3 mokytojai. Gropiškėje (netoli Priekulės) įkurti linkusių nusikalsti vaikų globos namai (tais metais joje apgyvendinti 5 vaikai, dirbo 1 mokytojas). Be pradinių mokyklų, krašte tarpukariu dar veikė aukštoji Muzikos mokykla, 3 gimnazijos (jų moksleivių skaičius pateiktas lentelėje), 3 aukštosios mokyklos: Prekybos institutas, Respublikos Pedagoginis institutas, Klaipėdos krašto pedagoginis institutas. Dar Klaipėdos krašto mokyklos.

Lent. Aukštesniųjų bendrojo lavinimo lietuviškų mokyklų moksleivių skaičius 1923–1938
Metai Vytauto Didžiojo gimnazija K.Donelaičio gimnazija Šilutės (Vydūno) gimnazija Iš viso moksleivių Lietuviai moksleiviai % Klaipėdos krašto mokyklose
1923 54 54 2,1
1924 67   67 4,2
1925 165 165 11,1
1926 167 11   178 12,0
1927 176 21 197 13,8
1928 183 29 212 15,3
1929 186 26 212 15,2
1930 215 39 254 17,1
1931 273 58 331 22,9
1932 321 122 50 493 25,9
1933 339 175 61 575 27,6
1934 349 202 128 679 29,4
1935 410 231 232 873 36,4
1936 434 277 268 979 35,0
1937 421 433 230 1084 36,0
1938 489 468 268 1225 39,8

L: Juška A. Klaipėdos krašto mokykla // Lietuvos mokykla ir pedagoginė mintis 1918–1941 m. V., 1996, p. 604–669; Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996, p. 599–604; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992, p. 198–220.

Albertas Juška

Iliustracija: Rokų pradžios mokyklos moksleiviai su mokytoju Jonu Užpurviu, 1929 / Iš Viliaus Ašmio albumo

Iliustracija: Rūgalės buvusios mokyklos sodyba, 1999

Iliustracija: Prie Klaipėdos spartesniosios mokyklos bendrabučio: I eilėje: Martynas Pakalniškis, Maksas Laugstėnas ir Vilius Bedveikis, II eilėje: Anskis Reisgys, Vilius Bendikas, Žilius, Pėteraitis, Rašutis, Grigolaitis ir Šmitas, 1936 / Iš Viliaus Bendiko albumo

Iliustracija: Jonaičių buvusi pradžios mokykla, kurių lankė MLF narė, dabar gyvenanti Vilniuje, Arianė Bortkevičienė, apie 1992 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Pirmokė moksleivė Marija Krukytė, 1934 / Iš Marijos Krukytės albumo

Iliustracija: Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas ir Prekybos instituto chemijos katedros asistentas Erikas Purvinas (dešinėje), iki 1939 / lš Rūtos Purvinaitės albumo

Iliustracija: Klaipėdos apskrities Pozingių pradžios mokyklos šventė, 1929 / lš Viliaus Ašmio albumo

Iliustracija: Santariečiai išlydi draugus tęsti mokslo Tauragės mokytojų seminarijoje, 1937 / Iš Jurgio Reisgio archyvo

Iliustracija: Klaipėdiškių mosleivių ekskursija į Kauną, penktas sėdi kapitonas Petras Jakštas, septinta – mokytoja Žemturytė, devintas – mokytojas Antanas Grudzinskas, apie 1933 / lš Hanso Jonužio albumo

Iliustracija: Klaipėdos spartesniosios mokyklos moksleiviai Smiltynėje, 1936 / Iš Viliaus Bendiko albumo

Iliustracija: M. Šlažos skaitymų knygos „Darželis“, vartotos Klaipėdos krašto liaudies mokyklose, 81-asis puslapis, 1937