Mažosios Lietuvos
enciklopedija

lenkų–švedų karas

1655–1657 vasarą vykęs Švedijos ir Lenkijos–Lietuvos karas.

lénkų–švèdų kãras, 1655–1657 vasarą vykęs Švedijos ir Lenkijos–Lietuvos karas, apėmęs dalį Prūsijos kunigaikštystės. 1655 Gustavo Adolfo sūnėnas Karolis X neįspėjęs puolė Lenkiją iš Livonijos ir Pamario pusės. Taip prasidėjo 6 metus trukęs tvanas (lenk. potop), stipriai nuniokojęs Lenkiją–Lietuvą ir Prūsiją. Prūsijos kunigaikštis Friedrichas Wilhelmas 1655 XI 12 nutarė pasipriešinti švedams ir užkirsti kelią jų tolesniam žygiui į Vakarų Prūsiją. Tačiau laisvieji miestai Dancigas, Elbingas ir Torunė sudarė atskirą sąjungą, tad ginti sieną pasidarė neįmanoma. Švedų daliniai žygiavo Karaliaučiaus link, kur Prūsijos kunigaikštis su Karoliu X turėjo pasirašyti sutartį ir pripažinti Švediją naująja krašto valdytoja. Siekdamas apsaugoti šalį Friedrichas Wilhelmas pripažino Prūsijos kunigaikštystę ir Varmę Švedijos vasalėmis, padarė švedams prieinamus Klaipėdos uostą ir Piliavos uostą. Tik po sukilimo prieš švedų dalinius krašte Karolis X Karaliaučiuje 1656 VI 25 turėjo sudaryti Prūsijai palankesnę sutartį. Prūsijos kunigaikštis pažadėjo nuraminti šalyje kilusius maištus, už tai gavo dar 2 lenkiškas žemes, tačiau Prūsija liko Švedijos lenu. Mūšyje prie Varšuvos 1656 VII 28–30 Brandenburgo–Prūsijos būriai (dar Brandenburgo kurfiurstija), vadovaujami kunigaikščio, turėjo kautis su lenkais. Tačiau visai Lenkijai užimti pritrūko kariuomenės. 1656 ir 1657 Lenkijai padedantys totorių būriai puolė Pietryčių Prūsiją. Jų žiaurumas prilygo lietuvių ir kryžiuočių kovų aršumui Prūsijoje. 1657 II 11 totoriai puolė Unguros miestą ir nužudė 400 žmonių, vasario 12 užpulta Geldapė. 1670 Unguros apylinkėse iš 82 valstiečių kiemų buvo likę tik 13. Kraštas buvo nusiaubtas ir sudegintas, žuvo šimtai žmonių. Kita Lenkijos kariuomenės dalis puolė švedus ir atstūmė juos iki Vakarų Prūsijos pajūrio. Iškilo grėsmė Dancigui. Pasinaudojęs sunkia švedų padėtimi (Livoniją puolė Rusija, prieš švedus sukilo Nyderlandai) Friedrichas Wilhelmas 1656 XI 20 pasirašė Labguvos taikos sutartį ir iškovojo Prūsijai suverenitetą. Prūsijos suverenitetą sutvirtino ir Vėluvos sutartis, 1657 IX 29 sudaryta su Lenkijos valdovu Kazimieru Vaza. Lapkričio 16 Vėluvos sutartis dar kartą patikslinta Bromberge. Susivienijus Brandenburgo–Prūsijos ir Lenkijos kariuomenėms, iš Pamario išstumti Švedijos kariuomenės likučiai. Galutinai viskas išspręsta 1660 V 3 Olyvos taikos sutartimi. Dar Labguvos–Vėluvos–Bydgoszcziaus traktatai.

L: Davies N. Dievo žaislas. Lenkijos istorija. T. I. V., 1998; MLFA; Schulze-Dirschau H. Der deutsche Osten. Türmer, 1989.