Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Labguvos–Vėluvos–Bydgoszcziaus traktatai

1656–1657 Švedijos karaliaus Karolio X Gustafo, Brandenburgo didžiojo kurfiursto Friedricho Wilhelmo ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero pasirašyti dokumentai, patvirtinantys Prūsijos kunigaikštystės suverenumą.

Labguvõs–Vluvos–Bydgoszcziaus traktãtai (1656–1657). Pasirašyti per 1655–1660 Pirmąjį Šiaurės karą. Kai 1655 II pusėje Švedijos karaliaus Karolio X Gustafo kariuomenė užėmė didumą Lenkijos ir Lietuvos valstybės teritorijos (su Varšuva ir Krokuva), o 1656 pavasarį Rusijos kariuomenė su vietos kariniais daliniais švedus išstūmė į Prūsiją, jos kunigaikštis ir kartu Brandenburgo didysis kurfiurstas Friedrichas Wilhelmas pasinaudojo galimybe atsikratyti leninės priklausomybės nuo Lenkijos karaliaus bei Karūnos. Prūsija tapo priklausoma dar Kryžiuočių ordino laikais po Lenkijai pralaimėto Trylikamečio karo (1454–1466) 1466 Torunės taikos sutartimi. Lenkijos valdyta Prūsijos dalis vadinta Karališkąja Prūsija, o į leninę (vasalinę) priklausomybę patekusi – Kunigaikštiškąja Prūsija (šioji 1618 susijungė su Brandenburgo kurfiurstija į jungtinę Brandenburgo–Prūsijos valstybę). Iš pradžių Friedrichas Wilhelmas laviravo tarp Lenkijos (karalius ir kartu Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras) ir Švedijos. Dar 1656 I 17 Karaliaučiuje jis su Karoliu X Gustafu pasirašė susitarimą dėl sąjungos prieš Lenkiją. Birželio 26 Marienburgo pilyje juodu sudarė karinę sąjungą. Liepos 30 sąjungininkų kariuomenė sumušė lenkus ir užėmė sostinę Varšuvą. Lapkričio 20 Friedricho Wilhelmo ir Karolio X Gustafo paskelbtu Labguvos traktatu Švedija pripažino visišką Prūsijos kunigaikštystės suverenitetą ir Lenkijos valdytos Varmės grąžinimą Prūsijos valdovui. Tačiau 1656 pabaigoje prie Dancigo Švedijos ir Prūsijos kariuomenė buvo Lenkijos sumušta. Mažąją Lietuvą smarkiai nusiaubė nuo lenkų kariuomenės atsiskyrę jų sąjungininkai Krymo totoriai. Friedrichas Wilhelmas perėjo į Jono Kazimiero pusę, tikėdamasis taip atsikratyti leninės priklausomybės. Vėluvos traktatu 1657 IX 19 Lenkijos ir Prūsijos atstovai susitarė, o spalio I6 Bydgoszcziaus traktatu Friedrichas Wilhelmas ir Jonas Kazimieras patvirtino, kad kunigaikštis tampa suvereniu Prūsijos valdovu. Lenkija Brandenburgo naudai atsisakė suvereno teisių į Prūsijos kunigaikštystę. Panaikinti visi įsipareigojimai, saistę jį su lenkų karaliumi. Prūsijos luomų atstovai, iki tol landtage prisiekdavę ištikimybę lenkų Karūnai, savo vieninteliu valdovu pripažino Prūsijos kunigaikštį. Friedrichas Wilhelmas nutraukė sąjungą su Karoliu X Gustafu. Labguvos–Vėluvos–Bydgoszcziaus traktatai buvo sutvirtinti 1660 Olyvos taikos sutartimi, kuria baigtas Šiaurės karas. Taip Prūsijos kunigaikštystė (Kunigaikštiškoji Prūsija) tapo visiškai nepriklausoma. Karališkoji Prūsija nusikratė lenkų feodalų valdžios po 1772 įvykdyto Lenkijos ir Lietuvos Valstybės I padalijimo.

Algirdas Matulevičius