Geldapė

Geldãpė, Galdapė, Guldapė (vok. Goldap; lenk. Gołdap), miestas Romintos girios pietvakariniame pakraštyje, 50 km į pietryčius nuo Įsruties, 22 km į pietryčius nuo Darkiemio, apie 5 km nuo dabartinės Kaliningrado srities sienos, prie Geldapės upės, 2 km nuo Geldapės ežero. Iki XIII a. apylinkės priklausė sūduvių Meruniškių žemei. Išliko senųjų gyvenviečių ir kapinynų žymių. Nuo 1277 kraštą siaubė kryžiuočiai. 2 km į pietus nuo Geldapės yra 272 m aukščio Geldapės piliakalnis. Ten stovėjo pilis, kurioje sūduviai 1260–1283 gynėsi nuo kryžiuočių. Po Melno taikos (1422) į pietus nuo Romintos girios kurta medžioklės prievaizdo Geldapės sodyba ir aviganių kaimas Šilaičiai (vok. Silleiten). Taip Geldapė vadinta iki 1564; pakeista į uf Gołdap. Miestą pagal planą pradėta statyti 1565; 1570 gavo miesto teises, apie tą laiką pastatyta bažnyčia, įkurta Geldapės parapija, mokykla. 1719 Geldapėje įkurdinta karinė įgula, nuo 1818 – apskrities centras; tada Geldapėje buvo 3010 gyventojų. XVIII ir XIX a. sandūroje – prekybos ir amatų centras. XIX a. veikė berniukų ir mergaičių gimnazijos. Čia veikusios 7 spaustuvėlės lietuvių kalba nieko neišspausdino. Mažai lietuviškų knygų ir pirkta. D. Kauno duomenimis, knygos apie Napoleono karų istoriją lietuvių kalba Geldapėje 1814 nupirkta tik 6 egzemplioriai (kaip ir mažuose Žabynuose bei Valtarkiemyje). 1879 nutiestas geležinkelis. Per Pirmąjį pasaulinį karą Geldapę dukart kirto frontas, sunaikinta apie 86% miesto. 1939 buvo 12 786 gyventojų. Buvo išlikęs senamiestis su didele turgaus aikšte, dvi evangelikų ir viena katalikų bažnyčia, sinagoga, rotušė ir daug senų pastatų, tankiai užstatyti stačiakampiai kvartalai, geležinkelio stotis, įmonės (plytinės, lentpjūvės, malūnai, alaus darykla ir kita), didelės kareivinės ir pratybų vietos. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje sugriauta apie 90% miesto. Nuo 1945 atiteko Lenkijai (dabar Varmės Mozūrų vaivadijoje). Apie 1692 Geldapėje gimė Mažosios Lietuvos tautosakos rinkėjas, žodynininkas, mokytojas Jokūbas Brodovskis, 1740 – knygų leidėjas ir prekiautojas Johannas Friedrichas Hartknochas, 1828 – Kuršių nerijos kopų želdintojas ir tvirtintojas Wilhelmas Franzas Epha. Vilius Kalvaitis Geldapę vadina Guldape. Vietovardis kilęs iš upėvardžio Geldapė.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Iliustracija: Geldapė, iki 1944 / Iš E. Guttzeit knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984