Kretingalės parapija

Kretingãlės parãpija įsteigta veikiausiai XVII a. (minėta ir 1550 data). Priklausė net 72 kaimai, tarp jų ir dabartiniai Karklininkai, Medikiai, Pakamoriai ir kita. XX a. pradžioje parapijoje dar liko 35 kaimai. Pirmieji maldos namai – medinė koplyčia pastatyti apie 1652. Pamaldas laikė kunigas Johannas Lehmannas, Klaipėdos lietuvių bažnyčios kunigo J. Lehmanno sūnus. Kiek praturtėjusi parapija apie 1699 koplyčiai pristatė medinį bokštą, įsigijo varpus. 1741 koplyčia nugriauta, vietoj jos iš lauko akmenų ir plytų išmūryta nauja 23,5 m ilgio ir 11,5 m pločio bažnyčia (dabartinis bokštas pristatytas 1875). Per 1757–1763 karą Rusijos kariuomenė maldos namus nusiaubė, inventorių išgrobstė, net varpą išsigabeno. XIX a. bažnyčia turėjo dailų, tarp 2 korintiškų kolonų suprojektuotą altorių-sakyklą, nagingų meistrų pjaustiniais išpuoštą krikšto staliuką, paauksuotą ir sidabrinę liturginę taurę, du padėklus ostijoms. Vidaus erdvę puošė du žalvario sietynai, dailininko tapyti apaštalų paveikslai. 1895 už 3000 markių pirkti vargonai gausiai išpuošti rokoko ornamentika, figūrėlėmis. 1907 Johannesas Wilhelmas Heydeckas dovanojo brangų altoriaus paveikslą. Daugelį įrangos dalykų dovanojo parapijiečiai: sietynus – Mikelis Lėpis iš Nemirsetos, Bajoras iš Žvilių (Tolių), sidabrinius krikšto indus – našlė Marinkė Macaitienė iš Stančių, aptraukalą altoriui – seserys Pryšmantienė ir Kerienė iš Bruzdeilynų. Kunigai privalėjo mokėti lietuvių kalbą, nes parapija buvo beveik vien lietuviai. Iš jų minėtini: poeto Simono Dacho sūnėnas Valentinas Dachas (kunigavo 1685–1692), Erdmannas Haackas (1705–1731), kovotojas su vokietinimu Gabrielis Engelis (1731–1761), konsistorijos narys Johannas Gottfriedas Ziegleris (1788–1846); jo portretas bažnyčioje kabėjo XIX a. pabaigoje. Bendruomenė buvo lietuviška: 1848 iš 4027 parapijiečių lietuviškai užrašyta 3800 (per 94%), 1878 iš 5500 – 5000, 1897 iš 5200 – 4800, 1897 iš 5200 – 4800 ir 1910 iš 3000 – dar 2685. 1904 įžegnota 15 vokiečių ir 67 lietuvininkai. Tarpukariu Kretingalės parapija sumažėjo: 1921 joje buvo 2639, 1926 – 2680, 1936 – 2160 žmonių. 1944 pabaigoje sovietų kareiviai bažnyčioje įsirengė arklidę. Jiems išsikrausčius ir kiek apsikuopus, sakytojas Martynas Lankutis pradėjo laikyti pamaldas. Netrukus bažnyčia iš tikinčiųjų atimta, čia įrengtas sovietinio ūkio sandėlis. Dvasinis genocidas truko 40 metų. Apie 40 žmonių bendruomenė atgimė 1988 XII 12, restauruoti maldos namai iš naujo pašventinti 1996 VIII 10. Pamaldas laikė Klaipėdos parapijos kunigai Kurtas Moras, Reincholdas Moras.

Albertas Juška