Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kretingalė

bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Klaipėdos apskrityje.

Kretingãlė (vok. Deutsch Crottingen), bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Klaipėdos apskrityje, 15 km į šiaurės rytus nuo Klaipėdos miesto centro, Danės upės dešiniajame krante, abipus Klaipėdos–Kretingos plento. Apylinkėse nuo seno gyventa: buvo senasis kapinynas su pilkapiais. 1253 minėta Cretyn, 1258 Creten. Taigi vietovardžio senoji lytis bus buvusi kuršių *Kretene, liet. *Kretinė. Tada Klaipėdoje (Memelburge) įsitvirtinęs Livonijos ordinas palaikė ryšius su jam pavaldžioje Kretingos (vok. Cretyn) pilyje gyvenusiais kuršiais. Vėliau tie kretingiškiai (vok. Kretenen) kuršiai kovojo su Klaipėdos riteriais. Kretingos apylinkės 1258 priklausė Klaipėdos parapijai. Vėlesniais amžiais Kretingalė kūrėsi palei Klaipėdos–Kretingos senąjį vieškelį. 1905 buvo 201 gyventojas (su Gausais ir Tarvydais – 297 gyventojai). Nuo 1904 veikė taupomoji-skolinamoji draugystė (1907 buvo 105 nariai). Apie 1912 įkurta draugija „Jaunimas“, atkurta 1922 I 28. 1905 bažnytinės statistikos duomenimis, valsčiuje iš 2140 gyventojų. 1765, arba 85%, buvo lietuviai. 1925 Kretingalės dvare su Tarvydų palivarku buvo 94 gyventojai, valdė 487 ha žemės. Tada Kretingalės kaime buvo 97 gyventojai, valdė 223 ha. Su Gausų dvaru, Tarvydų palivarku, Stančių kaimu Kretingalės seniūnijoje 1941 buvo 303 gyventojai. Kretingalė buvo kelių skirtingų dalių. Pietiniame gale buvo Kretingalės (vok. Deutsch Crottingen) dvaro sodyba su parku paplentėje. 0,5 km į šiaurę buvo centrinė Kretingalės dalis: bažnyčia, užeigos namai, Gausų dvaro vidutinė sodyba ir kelios sodybos paplentėje. Skersinis kelias pro viensėdžius vedė į vakarus, į Kretingalės geležinkelio stotį. Rytinėje pusėje, Danės slėnyje, yra didelė kalva, kurios pietinis galas vokiškai vadintas Kalk-Berg. 0,5 km į šiaurę, tarp plento ir Danės, buvo Kretingalės kilmingojo dvaro (vok. Adl. Crottingen) sodyba su dideliu parku slėnio šlaite, pora darbininkų sodybėlių greta. Nuo seno Kretingalėje buvo mokykla, valsčiaus ir pašto įstaigos, žandaras, krautuvė, karčema. Tarpukariu Kretingalėje veikė „Sandoros“ skyrius ir kitos lietuvių organizacijos, buvo lietuviška privati mokykla, pieno perdirbimo bendrovė (nuo 1925). Iš Kretingalės apylinkių kilo daug Mažosios Lietuvos veikėjų: Adomas Brakas ir Martynas Brakas, Ansas Trakis, Jonas Pipiras. Sovietmečiu suniokota bažnyčia ir aplink ją buvusios kapinės. Kretingalė labai pasikeitė, pristačius netradicinės išvaizdos trobesių ir nugriovus daug senų sodybų. Atgimimo metais bažnyčia atstatyta. Vietovardis yra priesagos -alė vedinys iš Kretingà.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Algirdas Žemaitaitis