kolonija, 1

kolònija, 1, svetur užkariautas ar kitaip įgytas plotas, valdomas tolimos valstybės ar institucijos. Kolonijos kurtos svetimų kultūrų ir tautų žemėse. Taip nuo XIII a. pradžios senojoje Prūsoje savo kolonijas kūrė Kryžiuočių ordinas, Klaipėdos apylinkės buvo Livonijos ordino kolonija. Atvykę iš toli ir palaikomi svetimų jėgų kolonistai užgrobė senąsias baltų žemes, primetė jiems savo valdžią bei kultūrą, įkūrė būdingą koloniją – Kryžiuočių ordino valstybę. 1525 susikūrusi pasaulietinė Prūsijos kunigaikštystė turėjo mažiau kolonijos bruožų. Rytprūsiams tapus didelės vokiečių valstybės (Prūsijos karalystės, vėliau Vokietijos imperijos) atokiu pakraščiu, Mažoji Lietuva ir kitos senosios Prūsos vietovės buvo prievarta kolonizuojamos ir vokietinamos. Po Antrojo pasaulinio karo Karaliaučiaus kraštas (su didžiąja dalimi Mažosios Lietuvos) tapo Rusijos kolonija. Išžudžius bei išstūmus senuosius krašto gyventojus (dar etninis valymas, genocidas, išvietintieji), naikinant krašto istorijos bei kultūros pėdsakus (dar etnocidas), ten vykdyta kolonizacija, kraštas rusintas.

Martynas Purvinas