Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kaukėnų parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Kaukėnuose ir jo bendruomenė. Viena seniausių parapijų Mažojoje Lietuvoje.

Kauknų parãpija. Viena seniausių Mažojoje Lietuvoje. Pirmasis jos dvasininkas Aleksandras Rodūnionis (vyresnysis) (kitais duomenimis, Laurentius Cressouius ar Kanthunas) paskirtas jau 1547. Pasak A. Boetticherio, bažnyčią Kaukėnuose statyti dar 1544 liepęs Prūsijos kunigaikštis Albrechtas; pastatyta tarp 1549–1576. 1612–1614, XVII a. viduryje ji buvo pertvarkyta, padidinta; 1708 dar kartą perstatyta, o gal ir visai nauji maldos namai pastatyti. Ir tie plėsti, didinti, 1881–1884 pristatytas bokštas. Po visų perdarymų bažnyčia įgavo kryžiaus formą, buvo didelė ir erdvi, joje susėsti galėjo net 1200 žmonių. Turėjo įdomų vėjarodį: velnio žuvies uodega bei drakono su sparnais-pelekais figūra, pučianti trimitą. Viduje meistrai altorių ir sakyklą papuošė kolonomis, statulomis, medžio drožiniais, bažnyčios globėjų grafų Hellenų herbu. Kabėjo puikus šešiolikos šakų alavo sietynas, besibaigiąs ereliu, Romos karo dievo Jupiterio figūra. Įsigyti 3 varpai, dviejų manualų 22 registrų vargonai. Bažnyčia degė 1904 gegužę, ją remontuojant veikė mažoji bažnyčia, pašventinta 1904 rugpjūtį, o atstatyta didžioji 1906 XII 9. Čia dirbo Mažosios Lietuvos kultūrai nusipelnę dvasininkai: 1579–1593 Aleksandras Rodūnionis (jaunesnysis), 1728–1749 Johannas Behrendtas, 1850–1858 Karlas Heinrici, 1858–1873 Karolis Neissas (čia palaidotas) 1891–1905 superintendentas Rudolfas Denukaitis; 1783–1793 parapijos mokykloje precentoriavo Christianas Wittichas (1809–1824 dirbo kunigu). 1873–1891 dirbo Kristupas Sturys. 1848 parapijos sodžiuose gyveno 7894 žmonės, iš jų 3762 (47,6%) tebelaikė save lietuviais; tokių 1878 buvo apie 2500, 1902 apie 2000, 1921 – 700 žmonių. Pamaldos lietuvių kalba iki 1930 laikytos kas sekmadienį bei per didžiąsias religines šventes; uždraustos apie 1934. Po Antrojo pasaulinio karo maldos namai paversti sandėliu. Vėliau jame kilęs gaisras sunaikino vidų, perdangas. Liko sienos. Ieškant ko vertingo, iškasti šventoriuje buvę kapai, išmėtyti mirusiųjų kaulai, sunaikinti paminklai.

Albertas Juška

Iliustracija: Kaukėnų bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968

Iliustracija: Žemėlapis. Kaukėnų parapijos gyvenvietės