jūros skautai
jros skáutai, skautų šaka. Siekia žadinti meilę savajai jūrai, Baltijos jūros gintarinei pakrantei. Į jūros skautus buvo priimami jaunuoliai, sulaukę 14 metų. Ne mažiau kaip 5 jūros skautai sudaro valdybą, vadovaujamą valtininko, o ne mažiau kaip 2 valčių jūros skautai sudaro laivą, vadovaujamą laivininko. Vyresnieji jūrų skautų vadai vadinami jūrų skautininkais. Jūrų skautai turi uniformas, vėliavą, gaireles, burines, irklines, motorines valtis. Jūrų skautai skirstomi į jaunesniuosius (8–14 metų berniukai), jūrų budžius (vyresni kaip 17 metų) ir akademinę korporaciją Gintaras (akademinis jaunimas). 1922 III 12 Kaune Julius Jurgėla įkūrė pirmąją Lietuvos jūros skautų draugovę Algimantas. Iš pradžių jūros skautai buvo vadinami vandens skautais, kadangi jūra jiems atrodė per toli. J. Jurgėlai talkino 2 jo broliai – Kostas ir Petras. 1923–1924 K. Jurgėla rengė vadovėlį jūrų skautams, kūrė naujus, rinko senus laivybos terminus, redagavo laikraštį Vandens skautai. Jūros skautų veiklą rėmė Jūrininkų sąjunga ir Lietuvių moterų draugija tautiniam laivynui remti. 1924 aštuoni Algimanto draugovės jūros skautai valtimis plaukė iš Kauno į Klaipėdą (vadovas K. Jurgėla). 1924 Klaipėdoje įkurta antroji Lietuvos jūros skautų draugovė „Budys“ (vadovas Martynas Brakas), kuri 1926 įsigijo burinį laivą „Budys“. 1925 Panevėžyje Bronius Michelevičius įkūrė skautų draugovę. 1925 įvyko Lietuvos jūros skautų suvažiavimas. Jie nutarė susiburti į atskirą sąjungą – Lietuvos jūrų skautiją (vadovas P. Jurgėla). 1928 Klaipėdoje įkurta Kastyčio draugovė. Visos Klaipėdos jūrų skautų draugovės sudarė vieną junginį, kuriam vadovavo jūrų leitenantas P. Labanauskas, vėliau – M. Gureckas, V. Bulota, Valteris Didžys. Klaipėdos jūros skautai turėjo šias jachtas: Budys I, Budys II, Baltoji lelija, Gražina, Kastytis. Jūros skautai dalyvaudavo įvairiose varžybose, kelionėse. 1926 įvyko antrasis Lietuvos jūros skautų vadovų suvažiavimas. Priimtas jūros skautų statutas. 1927 Lietuvos jūrų skautija prisijungė prie Lietuvos skautų sąjungos. 1933 jūros skautai turėjo laivą Birutė, 1936–1937 Rimbutą, Vytenį, Mindaugą. Kaune ir Klaipėdoje buvo steigiami jūros skautų tuntai. Kauno studentų jūrų skautų laivas Mindaugas 1938 persiorganizavo į studentų korporaciją „Jūra“. Klaipėdos jūros skautų tuntą sudarė Budžių ir Kastyčio laivai bei atskiros valtys Smiltynėje ir Palangoje. Kaune įsteigtas jūros skautų štabas, kuris parengė naujas jūrines patyrimo laipsnių programas, įvedė jūros skautų nuostatus. 1934 jūros skautai surengė masinį 60 baidarių plaukimą iš įvairių vietų į pirmąją Jūros dieną Klaipėdoje. Prie Juodkrantės buvo surengta pirmoji jūros skautų stovykla. 1936 Klaipėdoje įkūrus Buriavimo mokyklą, dauguma jūros skautų pradėjo joje mokytis. 1938 Tarptautinėje regatoje Nidoje iš 18 lietuvių jachtų dalyvavo ir 5 jūros skautų jachtos: Baltijos lelija, Budys I, Budys II, Gražina, Kastytis. 1939 buvo surengti jūros skautų buriavimo kursai Šventojoje (jachtomis Budys I, Budys II, Baltoji lelija). Dalis jūros skautų tapo buriavimo sporto vadovais, kiti – profesionaliais jūrininkais. 1930 buvo apie 200 jūros skautų. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvos jūros skautams vadovavo P. Labanauskas, B. Kuizinas, F. Tiškus, A. Plėta, A. Kachyvius, A. Aglinskas, B. Michelevičius ir kiti. Po Antrojo pasaulinio karo lietuviai jūros skautai veikė Vokietijoje (vadovas V. Šarūnas, vėliau A. Aglinskas), JAV, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse. Bronys Stundžia Kanadoje išleido pirmąjį jūros skautų vadovėlį lietuvių kalba Buriavimas ir jūrininkystė (1953). 1964 Clevelande (JAV) visuotiniame jūros skautų vadovų suvažiavime buvo nutarta atkurti Lietuvos jūrų skautiją (įkurta 1926), priimtas statutas. Pasižymėję jūros skautai apdovanojami Inkaro žymeniu.
Leonardas Poviliūnas
Bronys Stundžia
Iliustracija: Klaipėdos jūrų skautų skiltis Rygos pajūryje, 1925. Iš kairės: antras V. Buntinas, ketvirtas Jokūbas Stiklorius, Rygos lietuvių skautų vadas S. Burlevičius, Martynas Brakas, rygiečiai broliai Vanagai, Martynas Gelžinis ir kiti / Iš žurnalo „Lietuvių dienos“, 1987, nr. 8
Iliustracija: Žurnalo „Lietuvos pajūris“ rubrika, redaguota Bronio Stundžios, 1964