Jurgis Stubra
Stubrà Jurgis 1848 1924, Lankupių kaimo ūkininkas, Albino Stubros senelis. Jurgis Stubra, grįžęs iš 1870–1871 karo su prancūzais, išėjo užkuriomis, vedęs Ilzę Skvirblytę (1855–1919), prisipirko dar ariamos žemės ir Nemuno užliejamų pievų, žvejojo. Susilaukė 11 vaikų, užaugo penki:
Jurgis (1877–1938), rašytojos Ievos Simonaitytės tėvas, dėl pavainikės netekęs paveldėjimo, išėjo užkuriomis į Žiaukas, vedė Ilzę Kiliūtę (1881–1954), užaugino 7 vaikus. Jų sūnus Mikas dalyvavo Priekulės lietuvių jaunimo draugijos „Viltis“ veikloje, duktė Ilzė (1905–1999), tautodailininkė, ištekėjo už žinomo pedagogo Jono Užpurvio, su šeima buvo išvežta į Sibirą, grįžo po 13 metų, bet negalėjusi čia įsikurti, išvyko į Vokietiją, ten gyvendama daug tapė. Sūnus Heinrichas (1918–1992) baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, Kauno karo mokyklą, bet išėjo į atsargą. Vokietijai atplėšus Klaipėdos kraštą 1939 mobilizuotas į vermachtą. 1944–1946 buvo sovietų nelaisvėje, grįžęs vedė Magdaleną Klimkaitytę iš Prėcmų, Šilutės apskrities, dirbo Ventės žuvininkystės ūkio buhalteriu. 1969 išvyko į Vokietiją, gyveno Kelne.
Adomas (1885–1956), ūkininkas. Išėjęs užkuriomis į Dėglius vedė Ilzę Karaliūtę, iš savo dalies pasistatė vėjo malūną, vėliau plytinę ir gamino labai geros kokybės plytas bei čerpes. 1923 Klaipėdos krašto sukilimo dalyvis, Šaulių sąjungos narys, apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Klaipėdos išvadavimo medaliu. Organizavo ir rėmė paminklo Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiui ir Klaipėdos krašto susivienijimo su Lietuva penkmečiui pažymėti ant Skomantų piliakalnio. 1939 nacių kalintas, 1951 sovietinių okupantų ištremtas į Sibirą, ten mirė.
Jokūbas (1887–1950), ūkininkas. Paveldėjo Stubrų giminės ūkį Lankupiuose. Vedė Venskų kaimo ūkininko ir malūnininko dukterį Anną Shmit. Užaugino dukterį ir sūnų. Turėjo kuliamąją, vienas pirmųjų Lankupiuose įsivedė elektrą. Mirė Vokietijoje.
Magdalena (1897–1987) nutekėjo į Venckus už zalcburgiečių palikuonio Wietzkerio. 1958 emigravo į Vokietiją. Jos duktė Edeltraud Wietzker palaiko glaudų ryšį su Lietuvoje gyvenančiais giminaičiais. Jos pastangomis atkurta Stubrų giminės genealogija.
Martynas (1893 XI 27–1974 VI 6), Albino Stubros tėvas, vienintelis iš vaikų išėjo į miestą. Per Pirmąjį pasaulinį karą su Vokietijos kariuomene (tarnavo Karaliaučiuje, Lietuvių dragūnų pulko žvalgas) pasiekė Prancūziją. Po 1923, kai Klaipėdos kraštas prisijungė prie Lietuvos, tarnavo Lietuvos dvaruose administratoriumi (1926 Ginkūnų dvare, Šiaulių apskrityje ir kitur). Išrado inkubatorių, kuriame šviečiant žibalinei lempai buvo galima išperėti per 50 viščiukų. Už tai apdovanotas Lietuvos žemės ūkio draugijos diplomu ir Aukso medaliu. Savo automobiliu vežiojo miško pirklius ir kurortininkus. Nuo 1967 artimai bendravo su rašytoja Ieva Simonaityte. Jo namuose buvo rengiami surinkimai. Su žmona Berta Mejeryte-Stubriene (1900 IX 1–1982 III 28) užaugino 3 sūnus: Martyną (1926–1992; 1944 buvo paimtas į sovietų kariuomenę, dalyvavo mūšiuose prie Liepojos ir Klaipėdos; grįžo netekęs sveikatos, dirbo elektriku), Albiną, Gediminą Skaistį (1932–2008; agronomas sodininkas) ir dukterį Jūratę Viktoriją Stubraitę. 1939 apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Jaunio garbės ženklu.
Vytautas Kaltenis
Iliustracija: Martynas Stubra, 1970
Iliustracija: Berta ir Martynas Stubros (sėdi), jų vaikai: Gediminas Skaistis, Jūratė Viktorija, Martynas ir Albinas Pempininkuose, 1955 / Iš Rasos Stubraitės-Marcinkevičienės šeimos albumo
Iliustracija: Adomas Stubra su žmona Ilze ir sūnumi Viliumi, 1935 / Iš Domo Kauno rinkinio
Iliustracija: Jurgio Stubros jaunesniojo gyvenamasis namas Žiaukuose, 1990
Iliustracija: Martynas Stubra kaizerinėje kariuomenėje, 1914 / Iš Rasos Stubraitės-Marcinkevičienės šeimos albumo
Iliustracija: Ilzė Stubraitė-Užpurvienė prie tėvų kapo Žiaukų kapinėse, 1995
Iliustracija: Jurgio Stubros vyresniojo sodybos ūkinis pastatas / Iš Jurgio Mališausko rinkinio
Iliustracija: Stubrų kapai Lankupiuose / Iš Jurgio Mališausko rinkinio