Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jonas Užpurvis

XX a. pedagogas, Mažosios Lietuvos istorikas.

Ùžpurvis Jonas 1891 XII 12Virkytuose (Šilokarčemos aps.) 1992 IX 12Pulheime (prie Kölno), pedagogas, Mažosios Lietuvos istorikas. 1911 baigė Klaipėdos mokytojų seminariją. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę. Kaip mokantis užsienio kalbų dirbo telefonistu, slaptų dokumentų vertėju. Po karo mokytojavo Vilkyčiuose, nuo 1926 – Rokose (Klaipėdos apskritis). 1926 XI 11 vedė Ilzę Stubraitę (1905 X 4–1999 VIII 11), ūkininkaitę iš Žiaukų. Užaugino sūnų Ramūną (g. 1940, inžinierius) ir dukterį Janiną. 1930–1934 Vytauto Didžiojo universitete studijavo klasikines kalbas. Paskirtas į Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją, dėstė anglų, vokiečių ir lotynų kalbas. Išrinktas Klaipėdos krašto mokyklų draugijos valdybos nariu. Užrašinėjo tautosaką, istoriją, kalbotyros klausimais paskelbė straipsnių, kūrė muziką. Parengė Lietuvos istorijos dokumentų rinkinį Lietuvių tautos istorijos šaltiniai (2 d., 1938–1939). Vokietijos kariuomenei užėmus Klaipėdos kraštą J. Užpurvis su Vytauto Didžiojo gimnazija išsikėlė į Palangą. 1941–1943 Vilniaus universitete dėstė vokiečių kalbą. Pasibaigus karui grįžo į Klaipėdą, dirbo mokytoju. 1947 parašė veikalą apie K. Donelaičio kūrybą. 1949 III 15 SSRS Vidaus reikalų ministerijos (MVD) suimtas, ištremtas į Sibirą. Grįžęs 1962 apsigyveno Saugose, vėliau – Šilutėje. 1967 išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, įsikūrė Pulheime.

Parašė veikalą apie saugiškių tarmę Trys kalbinės studijos / Drei sprachwissenschaftliche Studien (1990, lietuvių kalba 2016). Knygoje Mano literatūrinis palikimas (1997) pateikiama apie tremtį Sibire parašytas epas Turgus baltųjų vergų / Auf dem Markt der weißen Sklaven, eilėraščių ciklas Ką mano siela regėjo / Was meine Seele sah, novelė Kažkur, keli filosofiniai apmąstymai, bendraamžių prisiminimai apie J. Užpurvį, keletas iš vokiečių į lietuvių kalbą J. Užpurvio išverstų eilėraščių.

J. Užpurvio giminės atstovai: Užpurvytė-Ashmann Brunhildė (g. 1920 Berciškėje, gyvena Vokietijoje; pateikė profesoriui Domui Kaunui ir Mažosios Lietuvos enciklopedijai savo giminės nuotraukų, vertingų Saugų krašto istorinių liudijimų), jos senelis Martynas Užpurvis (1867–1940; gyveno ir mirė Virkytuose, prie pat kapinių turėjo sodybą (sudegė) bei malūną prie Šustės upės) ir tėvas, t. p. Martynas (1889–1984; buvo vienas iš 7 vaikų, dirbo Saugų laiškanešiu, turėjo sodybą Kukoruose).

L: Kaunas D. Aušrininkas. V., 1996.

Albertas Juška

Iliustracija: Jonas Užpurvis

Iliustracija: Jono Užpurvio knygos „Trys kalbinės studijos“ viršelis, 1990

Iliustracija: Mokytojas Jonas Užpurvis (antras) su Jonu Romeika, Antanu Venclova ir Varnių kunigu Juozapavičiumi (?), 1939 / Iš Brunhildės Užpurvytės-Aschmann šeimos albumo

Iliustracija: Mokytojas Jonas Užpurvis (antras) jo sūnus Ramūnas, žmona Ilzė ir duktė Janina Sibiro tremtyje, 1959 / Iš Brunhildės Užpurvytės-Aschmann šeimos albumo

Iliustracija: Lietuvininkų ekskursija Rambyne: antroje eilėje antras iš dešinės – mokytojas Jonas Užpurvis, 1929 / Iš Brunhildės Užpurvytės-Aschmann šeimos albumo

Iliustracija: Mokytojas Jonas Užpurvis (sėdi), žmona Ilzė, sūnus Ramūnas ir duktė Janina Pulheime (Vokietija), 1992 / Iš Brunhildės Užpurvytės-Aschmann šeimos albumo

Iliustracija: „Sibiro vaizdas“, tapyba, apie 1980 / Iš laikraščio „Šilainės sodas“, 2007, Nr. 22

Iliustracija: „Sibiro vaizdas“, tapyba, apie 1980 / Iš laikraščio „Šilainės sodas“, 2007, Nr. 22

Iliustracija: Jono Užpurvio knygos „Mano literatūrinis palikimas“ viršelis, 1999