Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Augustas Albertas Puskepalaitis

XX a. Mažosios Lietuvos spaudos veikėjas.

Puskepaláitis Augustas Albertas 1898 VI 20Rudminuose (Pilkalnio aps.) 1979 VIII 20? Bostone, JAV, Mažosios Lietuvos spaudos veikėjas. Kilęs iš senos lietuvininkų giminės (XVIII a. buvo stambūs Kluonių kaimo ūkininkai prie Įsros). XIX a. pradžioje jo prosenelių šeima iš senos sodybos išstumta tolyn nuo Liepgalių karališkojo dvaro, o jų sodyba, šeimos kapinės ir dalis žemės paimta ir atiduota vokiečiui kolonistui, kur įsteigta karališkoji karčema; Puskepalaičio prosenelis ant likusios žemės pastatė naują sodybą, įrengė šeimos kapines, vartais į pietus, kur visi lietuvininkai mirusieji laidoti tik tako kairėje ir tik kojomis į rytus, su krikštais, kryžiais, lietuviškais užrašais. Dešinėje pusėje laidoti vokiečiai. Puskepalaičio giminėje buvo sena šeimos tradicija supažindinti 7 metų sulaukusį vaiką su šeimos istorija prie protėvių kapų. Pavardę 1898 vokiečių pareigūnai perdirbo į Puskeppeleit. 1903 išvaržytas Puskepalaičių šeimos ūkis; 1908 Puskepalaičiai turėjo nuimti Kluonių kapinių lietuviškus kryžius. Puskepaličio tėvų šeimoje ir giminėje dažnai lankydavosi Georgas Sauerweinas, Vilius Kalvaitis, Meškaičiai, kiti Mažosios Lietuvos veikėjai ir sakytojai Kristupas Kukaitis, Puodžius, K. Mäderis, kunigas Witke, misionierius Kristupas Lokys ir kiti, atvykdavo knygnešių reikalais kunigas M. Siderevičius iš Sudargo, sustodavo knygnešiai. 1912 Puskeplaitis baigė Liepgalių 8-metę mokyklą, 1914 pradėjo mokytis Mauderodės O. spaustuvėje Tilžėje spaustuvininko amato. Dalyvavo lietuviškų draugijų veikloje. 1917 mobilizuotas. 1919 I 2 Mažosios Lietuvos tautinės tarybos atsišaukimo paskatintas, stojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, bet vokiečių paskirtas į Prūsų savanorių batalioną Gumbinėje. Puskepalaitis atsisakė Vokietijos paso, persikėlė gyventi į Kauną ir tapo Lietuvos piliečiu. Nuo 1920 rinko Mažosios Lietuvos praeities dokumentus, žemėlapius ir kita. 1921 Kaune dirbo Šviesos ir Varpo spaustuvėse, nuo 1922 atstovavo vokiečių poligrafijos firmų gaminius. 1924 įsteigė nuosavą spaudos mašinų ir jų reikmenų prekybos įmonę. Lietuvos Finansų ministerijos ir kt. ekspertas poligrafijos klausimais. 1941 iš sovietų užimto krašto repatrijavo į Vokietiją. Dėl lietuviškų įsitikinimų ir lietuviškos kilmės kelis kartus sulaikytas, jam grasinta nacių koncentracijos stovykla. 1941 spalį sugrąžintas į Didžiąją Lietuvą, dalyvavo lietuvių rezistencijoje. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1952 išvyko į JAV, apsigyveno Bostone. 1946 vienas iš Mažosios Lietuvos Tarybos atkūrėjų ir nuolatinis jos vadovybės narys, vicepirm.ininkas, jos Spaudos komisijos pirmininkas. Mažosios Lietuvos rezistencinio sąjūdžio aktyvus veikėjas. 1950–1951 redagavo „Keleivį“, „Krivulę“ ir kita. Buvo pradėjęs rašyti savo atsiminimus.

L: Albertas Puskepalaitis: Žmogus. Spaustuvininkas // Lietuvos pajūris. 1982. Vas. Nr. 1. P. 5 – Gruod. Nr. 11. P 88.

MLFA

Iliustracija: Augustas Albertas Puskepalaitis, apie 1960 / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Augusto Alberto Puskepalaičio tėviškės sodyba Kloniuose, Pilkalnio apskritis, XX a. pradžioje / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“, 1982, Nr. 1, p. 7