Vytautas Jakelaitis

Jakeláitis Vytautas 1928 IV 13Vičiūnuose (prie Kauno) 2015 V 2Vilniuje, kultūros veikėjas, pedagogas. Socialinių mokslų daktaras (1994). Klaipėdos miesto garbės pilietis (1998). 1952 baigė Vilniaus universitetą. 1953–1958 respublikinių liaudies kūrybos namų direktorius. 1958–1973 Lietuvos kultūros ministro pavaduotojas. 1966–1970 Liaudies meno draugijos pirmininkas. 1973–1975 Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakulteto dekanas, 1975–1987 Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetų prorektorius; profesorius (1985). Būdamas kultūros ministro pavaduotoju, rūpinosi Tolminkiemio bažnyčios, kurioje XVIII a. kunigavo Kristijonas Donelaitis, atstatymu, skatino plėsti Klaipėdos kraštotyros muziejaus veiklą visoje Mažojoje Lietuvoje. 1961–1971 Kraštotyros draugijos (nuo 1965 Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija) pirmininkas; jo rūpesčiu buvo puoselėjamos aušrininkų, Tilžės lietuvių (ypač Vydūno) tautinio sąmoningumo ugdymo, klaipėdiškių lietuvininkų kultūros tradicijos. Vienas iniciatorių atnaujinant Klaipėdoje Jūros šventę (1963), steigiant Jūrų muziejų, Laikrodžių muziejų. Miesto senųjų tradicijų (panaudojant būdingus mažlietuvių kultūros motyvus) puoselėtojas. Parašė bei sudarė 13 knygų. Aprašė Klaipėdos kultūros veikėjų Alfonso Žalio, Aloyzo Každailio, Bernardo Aleknavičiaus, Vytauto Majoro, Algirdo Vyžinto ir kitų veiklą bei gyvenimą, parašė atsiminimų. Svarbiausios knygos: Lietuvių liaudies šokiai (su kitais; 1953, rusų kalba); Lietuvos dainų šventės (1970); Dainų šventės (1984; lietuvių, rusų, vokiečių, anglų kalbomis); Vytautas Majoras. Iki Ablingos ir po jos (1993); Mykolas Žilinskas (1994); Apgaulinga muziejų tyla (1998) ir kitos. Parašė apybraižų, išspausdintų knygose Amžino įšalo žemėje (1989), Ešelonų broliai (1991) ir kituose leidiniuose.

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Vytautas Jakelaitis, 1965