Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Videvutis

Videvutis, Vaidevutis, legendinis ↑ prūsų vadas. Minimas Simono ↑ Grunau kronikoje, prieš tai paminėtas ↑ Erazmo Stellos. Pirmojo ↑ krivių krivaičio ↑ Brutenio jaunesnysis brolis. Videvučio žemių ir jų vardų atsiradimas kronikoje aiškinamas taip: vyriausias sūnus Litvas gavo Lietuvą, Sudo – ↑ Sūduvą, Nadro – ↑ Nadruvą ir t. t. Sulaukęs 116 metų Videvutis kartu su Bruteniu pasiaukojęs dievams (susidegino ant laužo ↑ Rikojote priešais ↑ Perkūno

Videvùtis, Vaidevutis, legendinis prūsų vadas. Minimas Simono Grunau kronikoje, prieš tai paminėtas Erazmo Stellos. Pirmojo krivių krivaičio Brutenio jaunesnysis brolis. Videvučio žemių ir jų vardų atsiradimas kronikoje aiškinamas taip: vyriausias sūnus Litvas gavo Lietuvą, Sudo – Sūduvą, Nadro – Nadruvą ir t. t. Sulaukęs 116 metų Videvutis kartu su Bruteniu pasiaukojęs dievams (susidegino ant laužo Rikojote priešais Perkūno statulą). Po to Videvutis garbintas kaip dievas Worskaitas. Erazmus Stella Videvučiui priskyrė religines ir politines funkcijas. Manoma, kad Videvutis ir Brutenis buvo istorinės asmenybės, bet legendose mitologizuoti. K. Būga Videvučio vardą kildino iš žodžio vid-ev-is (žinantysis). Videvučio vardas kildinamas iš indoeuropiečių šaknies uidh – tuštėti, trūkti, uidheua – našlė, plg. vok. Witwe, lot. vidua, lenkų wdowa, rusų vdova. Manoma, kad Videvutis ir Brutenis turėjo vieną motiną, bet skirtingus tėvus. Videvutis paveldėjęs valdymo funkciją ir priklausė maginiam-sakraliniam dešiniajam poliui, Brutenis – požemių, vandenų sferą, priklausė maginiam-sakraliniam kairiajam poliui. Mitologiniai dvyniai veikė drauge ir sutartinai.

Gintaras Beresnevičius

Iliustracija: Videvučio (Vaidevučio) vėliava ir herbas / Iš Hartknoch Ch. knygos „Alt- und neues Preussen, oder Preussischen Historie Zwey Theile“. Frankfurt-Leipzig, 1684