Mažosios Lietuvos
enciklopedija

pagudėnai

pagudėnai, ↑ prūsų gentis. Gyveno ↑ Pagudėje, tarp Nogatės žemupio ir Paserijos vidurupio. Tarmė artima ↑ pamedėnų ir ↑ bartų tarmėms. Gentiniai ryšiai siejo pagudėnus su bartais. IX a. svarbus pagudėnų prekybos centras buvo ↑ Drūsuo. Apie 1237–1238 juos pavergė ↑ Kryžiuočių ordinas, Drūsuo apylinkėje pastatęs Elbingo pilį. Nuo 1243 pagudėnai dalyvavo ↑ prūsų sukilimuose: Pirmajame prūsų sukilime (1242–1249) ir 1260–1277 vykusiame ↑ Didžiajame

pagudnai, prūsų gentis. Gyveno Pagudėje, tarp Nogatės žemupio ir Paserijos vidurupio. Tarmė artima pamedėnų ir bartų tarmėms. Gentiniai ryšiai siejo pagudėnus su bartais. IX a. svarbus pagudėnų prekybos centras buvo Drūsuo. Apie 1237–1238 juos pavergė Kryžiuočių ordinas, Drūsuo apylinkėje pastatęs Elbingo pilį. Nuo 1243 pagudėnai dalyvavo prūsų sukilimuose: Pirmajame prūsų sukilime (1242–1249) ir 1260–1277 vykusiame Didžiajame prūsų sukilime (vadas Auktuma, vėliau Linkus) prieš kryžiuočius. 1273 pagudėnai dar priešinosi kryžiuočiams, su bartais iki 1274 puldinėjo Elbingo pilį. Buvo sukilę 1276–1277 ir 1286 (pabėgusius sukilėlius Lietuvos didysis kunigaikštis Traidenis apgyvendino Pietų Lietuvoje). Vėliau dar dalis pagudėnų pasitraukė į Didžiąją Lietuvą. Pagudėje dalis pagudėnų išliko iki XVI a., vėliau jie asimiliavosi su vokiečiais ir lenkais.

Rimantas Jasas